Atėnai. Dzeuso Olimpiečio šventykla

Tik apie 500 metrų į pietryčius nuo Akropolio ir apie 700 metrų į pietus nuo Atėnų centre esančios Syntagmos aikštės, stūkso ir turistus stebina dar viena didinga šventykla, kuri savo dydžiu pralenkia Akropolyje esantį Partenoną.

Dzeuso Olimpiečio šventykla (The Temple of Olympian Zeus) – kažkada buvęs milžiniškas statinys. Didžiausia to meto šventykla senovės Graikijoje savo dydžiu pralenkė net Partenoną. Statybos darbai prasidėjo 515 m. pr. Kr. valdant tironui Peisistratui (Peisistratos), kuris šia šventykla norėjo įgyti visuomenės palankumą. Nors per daugelį metų buvo keletas bandymų baigti statyti šventyklą, tai nebuvo padaryta iki pat 132 m., valdant imperatoriui Adrianui (Emperor Hadrian). Taigi visi šventyklos statybos darbai užtruko beveik 650 metų.

Helenistiniame ir romėniškame laikmetyje ši šventykla buvo didžiausia visoje Graikijoje. Kiekviena iš 104 pastato kolonų, siekiančių 17 m aukštį, pagaminta iš Pantelės marmuro. Tik 15 korintinių kolonų liko stovėti iki mūsų dienų, nurodančių milžinišką, kažkada stovėjusios šventyklos dydį, kuri buvo maždaug 96 metrų ilgio ir 40 metrų pločio.

Po Dzeuso šventyklos statybų, atėniečiai 131 m. pagerbė imperatorių Adrianą, pastatydami lenktus vartus šventovės šiaurės vakarinėje dalyje. Ant vartų arkos, pagamintos iš Pantelės marmuro, buvo iškalti keli užrašai. Vienoje pusėje, esančioje priešais Akropolį (vakarinį fasadą), galima perskaityti: „Tai yra Atėnai, Tesėjaus senovinis miestas“ („This is Athens, the ancient city of Theseus”). O štai kitoje pusėje, esančioje priešais šventovę ir tą miesto dalį, kurią išplėtė imperatorius Adrianas, galima perskaityti: „Tai yra Adriano miestas, o ne Tesėjaus“ („This is the city of Hadrian and not of Theseus”).