Ekskursija po garsiąsias Veličkos druskos kasyklas

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Ekskursija po garsiąsias Veličkos druskos kasyklas

Veličkos druskos kasyklos vienintelės pasaulyje, veikusios nepertraukiamai nuo viduramžių. Jos iškastos 9 lygiais iki 327 metrų, o bendras tunelių ilgis sudaro net apie 300 km. Deja, lankytojams, lydint gidui, galima apžiūrėti kiek daugiau nei 3 km turistinį maršrutą. Veličkos kasyklos atspindi kalnakasybos technologijų pažangą ir vystymąsi, darbo organizavimo ir vadybos plėtrą. 1980 m. rugsėjo 8 d. šis „požeminis pasaulis“ buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo pirmojo sąrašo vienuoliktuką. Esant Krokuvoje ar šalia jos, būtinai užsukite į kasyklas, kurios yra vienos pagrindinių lankomų objektų šiame regione.

Šiek tiek istorijos

Nuo neatmenamų laikų druska buvo valstybės ekonominis pagrindas. Vienu metu Lenkijos Karalystėje druska buvo pakeitusi net monetas. Senovėje ji buvo išgaunama garinant sūrų vandenį. Manoma, jog pradėjus kasti šulinius, pradėta kasti ir akmens druska.

Pirmosios kasyklos atsirado Vidurio Neolito laikotarpiu, apie 3500 m. pr. Kr., dabartinio Veličkos miesto teritorijoje. XI-XII a. tai buvo didžiausios druskos kasyklos Mažojoje Lenkijoje. Seniausias rastas tunelis yra netoli Zupny pilies, datuojamas XIII a. Masinė druskos akmens kasyba Veličkos mieste prasidėjo 1280 m. XIII a. pabaigoje susikūrė įmonė „Krokuvos kasyklos“, tapusi viena didžiausių druskos kasyklų Europoje. Ji gyvavo daugiau nei 500 metų, iki 1772 m.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

Lenkijos monarchai supratę akmens druskos vertę, greitai sukūrė druskos monopoliją. Didelių druskos kiekių reikėjo ne tik buityje (konservuoti maisto produktus), bet ir pramonėje (kailių apdirbime, parako gamyboje). Karaliaus Kazimiero Didžiojo valdymo laikotarpiu (XIV a.) pajamos iš druskos sudarė trečdalį viso iždo. XVI-XVII a. kasyklose buvo įdarbinta 2000 darbininkų, kurie iškasdavo 30000 t druskos akmens. Šiuo laikotarpiu buvo iškasti gilyn 8 lygių tuneliai. Netrukus prasidėję karai ir masiniai neramumai stipriai paveikė kasyklos veiklą, smuko pardavimai, darbai buvo atliekami paskubomis, sugriauta daug tunelių, žuvo nemažai darbuotojų. Kasyklos pajautė pakilimą tik valdant austrams – 1772-1918 m. Šiuo laikotarpiu druskos kasimo įranga atnaujinta garu ir elektra varomomis mašinomis, pirmąkart atidarytas turistinis maršrutas kasyklose. 1913 m. jose sumontuota druskos virinimo mašina, kuri palengvino druskos išgavimą. Tačiau intensyvus druskos kasimas susilpnino uolienos konstrukcijas, kasyklose pasidarė nesaugu. Antrojo Pasaulinio karo metu kasyklas planuota net užlieti. 1996 m. druskos klodų pagrindas suskilo galutinai, ko pasekoje darbai nutraukti. Šiuo metu druskos kasyklos naudojamos tik turizmo tikslais, o nedideli druskos kiekiai išgaunami procedūroms, atliekamoms druskos kasyklose įrengtame sveikatingumo centre.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

Druskos klodai nusitęsę 5,5 km rytų ir vakarų kryptimi ir yra apie 0,5-1,5 km pločio šiaurės ir pietų kryptimi. Per 700 metų iškasti 26 dideli ir 180 mažesnių tunelių, kurie jungia keletą kasyklos lygių. I-asis druskos kasimo lygis pradėtas 59 m. gylyje, IX-asis – 327 m. gylyje. Turistai gali pamatyti tik pirmuosius tris lygius: 20 kamerų druskos kasyklose ir 19 kamerų druskos kasyklų muziejuje. Iš viso suskaičiuota 2350 kamerų ir 240 km tunelių. Nepaisant vandens ir dujų padarytos žalos kasyklos išliko iki šių dienų.

Geologija

Druskos susiformavo prieš 13,5 mln. metų Mioceto laikotarpio viduryje. Dėl tektoninių lūžių susiformavęs baseinas buvo užsipildytas nuo kalnų tekančiu vandeniu, nuplovusiu uolienas ir mineralus. Dėl klimatinių sąlygų vanduo išgaravo, o nuplautos druskos nusėdo. Tarp druskos randama įvairių augalų liekanų, koralų, midijų ir kitų gyvūnų. Dėl vėlesnių tektoninių judesių sluoksniai pasislinko, paslėpdami druskos klodus po žeme. Akmens druskos klodų formavimas užtruko apie 20000 metų.

Maršrutai

Turistinis maršrutas prasideda nusileidus 378 mediniais laiptais į 58 m gylį. Tai pirmasis druskos kasyklos lygis, pavadintas – Danilovičiaus šachta. Ši šachta naudota transportuoti druskai iš kitų šachtų. Vėliau patenkama į Uršulos kamerą, kuri iškasta rankomis 1649 m.

Kita kamera pavadinta Mikalojaus Koperniko garbei, kuris buvo pirmasis kasyklų turistas. Mikalojaus Koperniko 500-ųjų metinių proga jo garbei čia pastatyta skulptūra.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

63,8 m gylyje patenkama į Šv. Antano koplyčią. Ši XVII a. baroko stiliaus koplyčia seniausia šiose kasyklose. Darbas kasyklose labai pavojingas, todėl kalnakasiai statydavo koplyčias, kuriose kas rytą melsdavosi prieš darbą. Iš akmens druskos iškaltame altoriuje galima pamatyti nukryžiuotą Kristų, Madoną laikančią kūdikį, Šv. Antaną. Koplyčioje šviestuvai dekoruoti iš druskos pagamintais kristalais.

Janovicų kameroje galima išvysti skulptūras, kurios pasakoja legendą, apie Veličkos druskos kasyklas. Pasak jos, Vengrijos princesė Kinga ištekėjusi už Lenkijos kunigaikščio gavo dovanų druskos kasyklas Marmaro regione, į kurias įmetusi sužadėtuvių žiedą. Druskos luitai, tarp kurių buvo žiedas, stebuklingai atsirado Veličkos kasyklose. Žiedas buvo iškastas su pirmuoju akmens druskos luitu.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

Kitoje kameroje stovi statulos, vaizduojančios metano dujų padegėjus, šliaužiančius su pakeltais fakelais. Metano dujos kaupdavosi šachtų palubėje, keldamos grėsmę druskos kasėjams. Dujų padegimo darbus atlikdavo tik labai patyrę kalnakasiai, vilkėdami šlapius drabužius.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

Patekus į kitą kamerą galima išvysti druskos transportavimo įrengimus. Susmulkinta druska buvo dedama į bačkas, o cilindro formos druskos akmens luitai gabenami ant medinių platformų. XVI a. druskos luitams transportuoti buvo naudojami arkliai. Karaliaus Kazimiero Didžiojo kameroje eksponuojamas vertikalaus druskos pakėlimo mechanizmas traukiamas arklių bei galintis kelti 2 tonų svorį.

Kunigundos galerijoje demonstruojamas 5500-3500 m. pr. Kr. kaimo maketas, sukurtas pagal archeologinius tyrinėjimus, atliktus Veličkos miesto vietovėse. Šiame laikotarpyje žmonės mokėjo išgauti druską garinant vandenį.

Patekus į II-ąjį kasyklų lygį (90,8 m) Kunigundos tunelyje galima išvysti vandens šalinimo iš kasyklų sistemą. Surinktas vanduo mediniais latakais patekdavo į vandens rezervuarus, iš kurių sutekėdavo į pagrindinį. Iš jo vanduo buvo keliamas į paviršių. Šiame kasyklų lygyje, Kunigundos galerijoje, galima išvysti darbų vykdymo prižiūrėtojų kambarėlį. Jame eksponuojami 1984 m. naudoti planai, lempos ir kiti įrankiai.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

Giliau esanti kamera buvo naudojama gabenti druskai iš II-ojo į I-ąjį kasyklų lygį. Kameros apačioje stovi 1960 m. pastatytos kalnakasių pagalbininkų – nykštukų statulėlės, o šachta apšviesta įvairiaspalviais šviestuvais.

91 metrų gylyje randasi Šv. Kryžiaus koplyčia, pastatyta siekiant prašyti išsigelbėjimo nuo XIX a. viduryje užklupusio tvano.

Žengus gilyn prieinama pati gražiausia ir prabangiausia kasyklų salė – Šv. Kingos koplyčia. Koplyčios raižinių darymas užtruko daugiau nei šimtmetį, sienas puošia statulos, vaizduojančios Naujojo testamento epizodus. Salės grindys išraižytos plytų imitacija, o lubas puošia didžiuliai druskos kristalų šviestuvai. Vienas seniausių salės elementų – altorius. Šioje salėje ir šiais laikais aukojamos mišios, vyksta įvairus renginiai, priimami garbingi svečiai iš kitų šalių.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

Išėjus iš šventyklos patenkama į Erazmo Barončiaus vardu pavadintą kamerą. Joje tyvuliuoja druskos prisotintas ežeras, kurio gylis siekia 9 m. Aplink jį padarytos medinės terasos stebėti sienų būklei.

108,8 m gylyje esanti Michalovicų kamera unikali savo medinių sutvirtinimų dydžiu ir konstrukcija. Apatinėje kameros dalyje sukonstruota pakyla orkestrui.

Tame pačiame lygyje esančioje Veimaro kameroje yra dirbtinai sukurtas žalios spalvos ežeras. Dėl didelės druskos koncentracijos ore nėra daugelio alergenų ir mikroorganizmų. Ilgiau pabuvus, tereikia lyžtelti lūpas, kad pajausti nusėdusias ant odos smulkias druskos dalelės. Ežero krantus saugo kasyklų gerosios dvasios statula.

131 m gylyje patenkama į Pilsudskio kamerą. 1930 m. ji sujungta 10 m tuneliu su kita kamera. Dalis tunelio užlieta druskos tirpalu. Ši kamera buvo įtraukta į pirmąjį turistinį maršrutą. Turistai plaukdami šiuo tuneliu galėjo gėrėtis grojama kasyklos orkestro muzika bei grožėtis jiems skirtais fejerverkais. Deja, šiais laikais ši atrakcija turistams neteikiama.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

124 m. gylyje yra tunelis, kuriame nutiestais bėgiais važinėjo elektrinis lokomotyvas, skirtas pervežti žmones ir jų daiktus.

Kita, įspūdinga savo dydžiu, kamera pavadinta čia apsilankiusio geologo Stanislavo Staševskio garbei. Kamera pati aukščiausia, jos aukštis siekia 36 m. Beje, pradinis kameros aukštis iki užpildymo buvo 50 m.

Kasyklose skirta vieta ir kalnakasių globėjos Gerosios Dvasios statulai, sukurtai 1968 m. Pasak legendų, Geroji kasyklų dvasia perspėdavo kalnakasius apie galimą sprogimą ar tunelio griūtį.

Nukeliavus beveik 2 km turistai gali atsikvėpti Vitoldo Budriko kameroje, kur įsikūręs restoranas ir suvenyrų krautuvėlė.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

Gretimais yra viena didžiausių kamerų, pavadintų Varšuvos miesto garbei. Ši kamera suformuota XIX a. iškasus 20000 tonų druskos. Kamera dėl savo dydžio puikiai tinka įvairių renginių organizavimui bei gali talpinti beveik 600 svečių.

Ne mažiau įspūdinga ir Vyslos kamera, kurioje mėgsta ilsėtis turistai. Šioje vietoje tenka laukti gido, vedančio į druskos kasyklų muziejų, o norintiems užbaigti ekskursiją, skirti liftai, keliantys į žemės paviršių. Šioje salėje įsikūrusios suvenyrų krautuvėlės, įrengti telefono aparatai ir net foto studija.

Leidžiantis dar giliau, į 135 m gylį, patenkama į III-io lygio kasyklas. Šiame lygyje įkurta dar viena koplyčia – Šv. Jono, kitaip dar vadinama Šv. Kryžiaus koplyčia. Ji viena gražiausių medinių koplyčių kasyklose.

Veličkos druskos kasyklos Krokuvoje

Tame pačiame lygyje yra kamera, į kurią neįmanoma patekti turistams – tai Jano Chaliuškos vardu pavadinta kamera, suformuota XIX a. iškasus žaliąją druską. Joje lankėsi Lenkijos prezidentai Lechas Valensa ir Aleksandras Kwaśniewski, JAV prezidentas Džordžas Bušas, Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus bei nemažai kitų žinomų žmonių ir diplomatų.

Turistai gali aplankyti Izabelės kamerą, kurioje žvelgiant į sienas galima aiškiai pamatyti Veličkos druskos klodų formavimosi teorijos įrodymus. Ši kamera naudojama organizuojant laikinas parodas.

Nusileidus į 135,6 m gylį ekskursija baigiama prie liftų, kurie turistus užkelia į žemės paviršių. Žemuose liftuose telpa iki 9 žmonių. Liftai juda 4 m/s greičiu. Šalia liftų pastatyti tradiciniai altoriai. Jie buvo statomi ten, kur kalnakasiai pradėdavo savo kelionę į darbo vietą ir iš kurių jie išvykdavo atgal į paviršių pamainos pabaigoje.

Veličkos druskos kasyklos

Mėgstantiems aštresnius pojūčius skirtas maršrutas „Veličkos druskos kasyklų paslaptys“. Ekskursijos dalyviai aprengiami saugumą užtikrinančia specialia apranga, nešiojamais žibintais ir anglies monoksido absorbatoriais. Turistai tampa tikrais archeologais. Tuneliai bei senoviniai kasimo įrankiai šiose vietose nepaliesti nuo XIII amžiaus. Norint patekti į kitą koridorių net tenka eiti keliais. Maršrutas apima I, II ir III kasyklų lygius. Sakoma, jog ir šiais laikais ten girdimi kalnakasių žingsniai. Bilietas į šią ekskursiją du karus brangesnis bei skirtas tik grupėms iš anksto rezervavus. Dėl vieno iš tunelių rekonstrukcijos darbų nuo 2011 m. šis maršrutas laikinai uždarytas.

Veličkos druskos kasyklų muziejus

Patekus į Vyslos kamerą, nereikia skubėti keltis liftais į žemės paviršių. Tikrai verta palaukti gido, kuris nuves į Veličkos druskos kasyklų muziejų. Aplankysite dar tiek pat kamerų, išvysite druskos kasyklose naudotus kasimo mechanizmus ir mašinas, įrankius, pirmojo turistinio maršruto lokomotyvo keleivinius karučius, iškasenų pavyzdžius, demonstracinius kasyklų lygių skerspjūvio modelius. Apsilankius muziejuje galima susidaryti tikrąjį Veličkos druskos kasyklų vaizdą. Apsilankymas į muziejų įskaičiuotas į bilieto kainą.

Renginiai

Veličkos druskos kasyklos – tarsi mažas kultūrinis miestas po žeme. Čia nuolat vyksta klasikinės muzikos koncertai, įvairios ceremonijos, veikia paveikslų parodos, aukojamos Šv. mišios. Ir neveltui, nes sienos iš druskos uolienų sukuria nepaprastą akustiką, o gylis, kuriame yra patalpos – paslaptingumo ir mistikos atmosferą. Beje, šiose kasyklose groja vienas seniausių Europoje kasyklų orkestras, skaičiuojantis daugiau nei 150 metų. Vyksta renginių serija pavadinimu „Susitikimai gilumoj“ apjungianti teatrą, muziką ir poeziją. Ar žinojote, kad būtent Veličkos druskos kasyklose pirmą kartą įvyko skrydis oro balionu po žeme 35 m aukščio urve, šuolis su guma ir buriavimas požeminiame ežere? Čia taip pat vyko futbolo rungtynės bei pramoginių šokių konkursas, filmuotas ne vienas filmas!

Veličkos druskos kasyklos

Veličkos druskos kasyklų teikiamos paslaugos

Kasyklų požemiuose veikia karčiama, kurioje galima paragauti tradicinių lenkiškų patiekalų. Taip pat įsikūrusios kelios suvenyrų parduotuvės, siūlančios įsigyti įvairaus dydžio kasyklose išgautos druskos gabalėlių bei iš jos padarytų dirbinių.

Kasyklose teikiamos reabilitacijos ir sveikatingumo paslaugos: perlinės vonios, povandeninis masažas. Paslaugos labai populiarios ir yra užsakomos 10 mėnesių į priekį. 2012 m. 125 metrų gylyje pradėtos teikti nakvynės paslaugos mokyklinukų grupėms nuo 20 iki 48 žmonių.

Veličkos druskos kasyklos

Lankymo laikas ir bilietų kainos

Balandžio 1 d. – spalio 31 d. kasyklų darbo laikas nuo 07:30 iki 19.30 val. Lapkričio 2 d. – Kovos 31 d. kasyklos lankytojų laukia nuo 08:00 iki 17:00 val. Patekti į kasyklas neįmanoma sausio 1, Šv. Velykų sekmadienį, lapkričio 1 d. ir gruodžio 24-25 d.

Turai lenkų kalba, vykstant individualiai, kainuoja 52 zlotai, turai kitomis kalbomis – 73 zlotai. Taikomos nuolaidos moksleiviams ir studentams iki 25 metų. Keliaujant su grupe, kai joje būna nuo 5 iki 35 asmenų, bilieto kaina lenkų ir kitomis kalbomis 43 zlotai. Už fotografavimą ar filmavimą kasyklose reikia susimokėti 10 zlotų.

Veličkos druskos kasyklos

Kaip nuvykti?

Iki kasyklų važiuoja viešojo transporto autobusas, pažymėtas 304 numeriu (galioja 1+2 zonų bilietas). Kelionė prasideda ul Kurniki gatvėje, kitoje pusėje Krokuvos galerijos. Išlipimas – „Wieliczka Kopalnia Soli“ stotelėje.

Iš Krokuvos geležinkelio stoties į Veličkos miestą važiuoja traukinys.

Pasiekti kasyklas įmanoma ir su mikroautobusais, vežančiais keleivius nuo Krokuvos pašto, esančio Westerplatte ir Starowiślna gatvių sankirtoje.

 

Daugiau nuotraukų iš Veličkos druskos kasyklų galite peržiūrėti spausdami šią nuorodą.

1 komentaras to Ekskursija po garsiąsias Veličkos druskos kasyklas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.