Įspūdžiai iš Peloponeso: ko galima tikėtis renkantis atostogas?
Į Graikiją, Peloponesą, viešbutį „Florida Blue Bay“ (4 žvaigždutės) keliavome 2018 m. gegužės 26 d.–birželio 2 d. Nusileidome vidury laukų mažulyčiame oro uoste, kuriame net aptarnaujančio personalo buvo gal du žmonės. Dar tada nesupratom, bet tai buvo simbolinė pradžia, nes visas poilsis ir buvo toks – labai ramus (paskui tik supratome, kodėl).
Nuvykus iš oro uosto į viešbutį autobusas neprivežė prie viešbučio, tad teko su lagaminais 50-100 m. eiti patiems. Viešbutis nuvylė. Kambariai maži, atsilupusiais lubų dažais. Prastai valomi – dulkės nebuvo nuvalytos visą savaitę, plaudavo tik puodukus, šalia esančių trupinių net ant grindų nenubraukdavo. Viename iš kambarių (vykome šešiese) kambaryje neveikė televizorius, jis buvo viešbučio darbuotojų sutaisytas tik trečią dieną. Kitame kambaryje iš kondicionieriaus bėgo vanduo balkone, teko bristi per balą. Nekalbant apie tai, kad balkonų iš viso nevalydavo. Viešbučio aplinka: nepjauta žolė, nešvarūs suolai, ant kurių neįmanoma atsisėsti, nuvytusios gėlės, apneštos voratinkliais, nevalomi gultai ir staliukai prie baseino. Labiausiai nuvylė tai, kad nebuvo galima maudytis jūroje prie viešbučio. Krantas – labai stambių akmenų, visas nusėtas jūrų ežiais.
Tačiau atostogas galutinai ir nepataisomai sugadino masinis apsinuodijimas. Juo skundėsi didžioji dauguma kartu atvykusių lietuvių. Kiek teko girdėti, naktį kažkam į viešbutį buvo iškviesta net greitoji. Iš mūsų keliavusių 6 žmonių apsinuodijo 4 ir sirgo paeiliui 4 dienas iš eilės. Paklausus gido apie gydytoją buvo patarta važiuoti į artimiausią ligoninę Patruose, kas yra neįmanoma taip sergant.
Viešbutis buvo šalia Psatopirgos miestelio, kuris yra absoliučiai neturistinis, faktiškai nebuvo kur nusipirkti maisto (visame miestelyje neradome parduodamų vaisių ir daržovių, vietiniai siūlė jų nusipirkti važiuoti į Patrų didmiestį), suvenyrų, gauti kitų turizmo paslaugų. Taigi, pasirodė, kad viešbutis yra neturistinėje vietoje, toli nuo lankytinų objektų. Į juos, tiesa, buvo pasiūlytos ekskursijos.
Ekskursijų kainos viršijo 100 eurų. Tad pasirinkome tik vieną į Zakinto salą, už kurią sumokėjome 334 Eur (už du suaugusius ir du mažus vaikus). Kelionė buvo labai ilga pervežimų prasme, maršrutas toks: viešbutis–keltas–Zakintas–vėžlių stebėjimas–miestelis šv. Nikolajos–laivas–pervežimas–keltas–viešbutis. Atmetus kelionę, realiai ekskursijų laikas: 1. Vėžlių stebėjimas – 40 min. tiksliau, matėme tik 1 vėžlį jūros dugne, kuris buvo iškišęs galva minutei iš vandens. Ekskursija pavadinta itin įkvepiančiai – vėžlių stebėjimas, anot gido, sezono metu (liepą, rugpjūtį), jei pasiseka, galima stebėti net du (!!!!) vėžlius vienu metu…. 2. Maudynės įlankoje – 1 val., pietūs – 1 val. Į viešbutį grįžome apie 20 val. Taigi, vien tik kelyje sugaišta virš 12 val. ir tik apie 3 val. ekskursijose. Neaplankėme žadėto vienuolyno, nes skubėjome į keltą. Ekskursija nepateisino lūkesčių, nes pamatėme tik vieną vėžlį, kurį gulintį dugne stebėjome apie 10 min., dėl kurio važiavome nuo viešbučio apie 7 val.
Taigi, jei nesinuomosite viešbutyje automobilio ir norėsite pamatyti daugiau nei viešbučio teritorija (mažutė), pasiruoškite gerokai pakratyti piniginę. „Tezturo“ siūlomos ekskursijos nuo 100 Eur žmogui.
Nepaisant varginančios kelionės į Zakinto salą, vaizdai užburiantys. Žydras vanduo, kalvos, serpantinai, gamta tiesiog tobula. Viešbutis mūsų buvo įlankoje, tad prieš akis tikrai vaizdas džiugino.
Vieną dieną savarankiškai vykome į didelį Patrų miestą vietiniu autobusu. Manau, verta pasivaikščioti ir pajusti tą graikų dvasią, net į pilį buvome užkopę, smagu.
Antrą kartą bent jau į tą viešbutį nevažiuočiau ir kitiems labai nerekomenduoju, be to, Peloponesas arba ramiam poilsiui, arba aktyviai savarankiškai pasiryžusiems pakeliauti. Nėra čia nei kažkokio judesio, nei pramogų. Neišrankiam pensininkui pats tas. Tikrai ne jaunimui ir ne šeimoms su mažais vaikais.
