Kelionė į Bulgariją: Balčikas – Juodosios jūros perlas

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Kelionė į Bulgariją: Balčikas – Juodosios jūros perlas

Balčikas – vienas iš gražiausių Bulgarijos miestų, esantis apie 500 km nuo Bulgarijos sostinės Sofijos ir apie 40 km nuo Varnos, kuriame yra apie 12 tūkstančių nuolatinių gyventojų. Tai trečias pagal dydį šalies uostamiestis (po Varnos ir Burgaso). Šis miestas – viena iš seniausių graikų kolonijų Juodosios jūros pakrantėje, įkurtas prieš 2500 metų ant kalkakmenio uolų. Galbūt ir vietovės pavadinimas kilęs nuo čia stūksančių baltų kalkakmenio uolų. Tačiau pasak kitos versijos, Balčiku miestas pavadintas pagerbiant įtakingą Antrosios Bulgarijos imperijos bajorą Baliką.

Balčikas pakeri savo jaukumu ir architektūra – amfiteatru išsidėstę nedideli balti namukai, dengti raudonais ir geltonais čerpių stogais, puikiai matomi į uostą atvykstant laivu. Ypač puošniai jie atrodo pavasarį ir vasarą, kai skendi žieduose. Kaip jau įprasta, keliones į Bulgariją lydi rožių aromatas – čia jos žydi visur. Miestą supančių kalnų tarpekliuose trykšta mineralinio vandens šaltiniai.

Viena iš labiausiai lankomų turistinių įdomybių Balčike – Botanikos sodas ir Rumunijos karalienės Marijos Ediburgietės rezidencija. 1921 m. karalienės įsakymu, pagal dailininko Aleksandro Satmario eskizus architektas Emilis Gunešas suprojektavo, o italų dizaineriai sukūrė įspūdingą kompleksą. Jame Kretos labirinto pavyzdžiu sutvarkytas parkas, vasaros rezidencija, kurią sudaro 10 vilų bei nedideli rūmai su minaretą primenančiu bokštu, kuriuos karalienė vadino „Tykiu lizdeliu“. Viena iš gražiausių rezidencijos vietų – Alacho sodas. Čia yra sidabrinis šulinys, tūkstančiai egzotiškų augalų, girnapusėmis ir moliniais ąsočiais puoštos alėjos, kurių takeliai kažkada buvo nuklojami kilimais, ir net sostas jūros pakrantėje, kur karalienė mėgdavo sėdėti ir gėrėtis saulėlydžiu. Sodo teritorijoje daug kryžių, tačiau tai nėra nei kapinės, nei paminklai – romantiško būdo karalienei kryžiai tiesiog patiko, todėl ji liepė jais puošti sodo teritoriją. Balčiko botanikos sodas įsikūręs apie 1,5 km nuo miesto centro. Tai vienas iš turtingiausių ir didžiausių Europoje botanikos sodų, nusileidžiantis nebent tik Monako parkui.

2007 m. Balčike kasant pamatus naujai statomam namui padarytas sensacingas archeologinis atradimas – po žemės sluoksniu aptikta gerai išsilaikiusi 280-260 metais iki Kristaus statyta šventykla, skirta Kibelei – frigiškos kilmės graikų ir romėnų deivei, kuri buvo garbinama Anatolijoje dar neolito laikais. Stačiakampės formos šventykloje rastas edikulas su kolonomis, kapiteliais ir frontonais, ant kurių matomi dievo Helijo reljefiniai atvaizdai. Šventykloje rasta ir pačią Kibelę, kalnų ir urvų, sienų ir tvirtovių, gamtos bei laukinių gyvūnų deivę, vaizduojanti skulptūra. Archeologai nustatė, kad šventykla veikė iki 4-ojo mūsų eros amžiaus, kuomet ją palaidojo ir ilgam užkonservavo žemės drebėjimo sukelta nuošliauža. Balčiko Kibelės šventykla – vienintelis šiai deivei skirtas statinys Balkanų pusiasalio rytuose, be to geriausiai išlikusi iš visų šiandien žinomų pasaulyje. Kibelės šventykla šiandien atvira visiems lankytojams.

1937 metais Balčike atidarytas Istorijos muziejus. Daugiausia čia galima pamatyti šiose apylinkėse vykdytų archeologinių kasinėjimų metu rastus daiktus, tarp kurių yra vertingų eksponatų. Buvusiuose kviečių pirklio Atanaso Šterevo namuose yra įkurtas etnografijos kompleksas – muziejus po atviru dangumi, supažindinantis su autentiškais bulgarų tautos amatais: vario gaminiais, tekstile, drožinėtais mediniais šaukštais, žvejybos įrankiais ir kt.

Netoli nuo Balčiko yra mineralinio vandens, gydomojo purvo, hidroterminių šaltinių ir ežerų, natūralių sieros vandenilio vonių gydyklos, smulkaus ir švaraus smėlio Albenos paplūdimiai. Iš Lietuvos į poilsines keliones atvykusiems turistams turėtų patikti Balčiko klimatas – pietų krašto šiluma, tačiau alinančio karščio dienų būna ne tiek daug. Vasaros sezono metu Juodosios jūros vanduo čia sušyla net iki 26-28 laipsnių.

15 km nuo Balčiko miesto yra Obročiščės kaimas, garsus Otomanų uostu bei XVI amžiuje pastatytu Dervišo arba Ak Jazala Baba vienuolynu. Manoma, kad šioje vietoje yra palaidotas šventasis Atanasas, nužudytas Otomanų, nes nesutiko atsižadėti krikščionybės. Įdomu, kad šis vienuolynas svarbus tiek krikščionims, tiek musulmonams. Šiandien apsilankius Obrošiščėje lankytojai gali pamatyti du panašios architektūros pastatus, viename jų pagerbiamas šventasis kankinys Atanasas, o kitame – Ak Jazala Baba.

Netoli nuo Balčiko ant Kaliakros iškyšulio išlikę viduramžių tvirtovės, pastatytos ant 70 m aukščio uolų, griuvėsiai. Šis iškyšulys – ilgiausiai XV amžiuje Osmanų imperijos okupacijai besipriešinanti Bulgarijos teritorijos vieta. Pasakojama, kad matydami, jog ilgiau nebegalės atlaikyti turkų puolimo, tvirtovės gynėjai nuo uolų nušoko į jūros bangas, kad nepatektų į priešų rankas. Viena iš žinomiausių su Kaliakros iškyšulių susijusių legendų pasakoja apie 40 mergelių, kurios, nenorėdamos atitekti užpuolikams, supynė savo plaukus į bendrą kasą ir kartu nušoko į bangas nuo aukštos uolos. Jų garbei, pagrindiniai, iki šiol gerai išsilaikę tvirtovės vartai, vadinami 40 mergelių vartais.

Nuo Kaliakros iškyšulio atsiveria nuostabaus grožio vaizdai, galima stebėti bangose žaidžiančius delfinus ir daugybę virš iškyšulio migruojančių paukščių.

Keletą kilometrų nusidriekę Balčiko paplūdimiai mėgstami tiek turistų iš viso pasaulio, tiek ir į keliones savaitgaliui išsiruošusių bulgarų. Nuo gegužės iki rugsėjo čia būna pilna žmonių, besimėgaujančiu smėlėtų paplūdimių malonumais. O nusileidus sutemoms gyvenimas vis dar šurmuliuoja kavinėse, restoranuose, diskotekose. Ne veltui Balčikas vadinamas Juodosios jūros perlu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.