Kapadokija – nuostabus geologinis stebuklas Turkijoje
Kapadokija – stulbinančio grožio geologinis stebuklas Centrinėje Anatolijoje, Turkijoje. Tai regionas, kuris vadinamas svajonių šalimi. Jame susilieja nuostabi gamta ir turtinga istorija. Kapadokijoje gausu neįtikėtinos formos kalvų, urvų, sudėtingų tunelių sistemų, sudarančių ištisus požeminius miestus.
Mūsų akims neįprasta, paslaptinga teritorija – viena žinomiausių turistinių vietovių Turkijoje. Unikalus regionas susiformavo prieš 60 mln. metų išsiveržus Erciyes ir Hassan ugnikalniams. Storas pelenų klodas bėgant tūkstančiams metų sukietėjo ir virto tufu – minkštu akytu akmeniu. Lyjant lietui, pučiant vėjams bei veikiant erozijai susidarė kalvos, vadinamos „Fėjų kaminais“.
Kapadokijoje yra keletas požeminių miestų ir tunelių sistemų, kurie senovėje buvo naudojami kaip slėptuvė tūkstančiams persekiojamų krikščionių. Juose randami šuliniai, kaminai, arklidės ir net kapavietės. Verta aplankyti Balandžių, Meilės, Pasabah, Ihlaro kanjono slėnius, Goreme, Kaymakli ir Derinkuyu miestus.
Šis regionas ankstyvuoju Romos imperijos laikotarpiu priklausė romėnams. Kapadokijos istorijos tėkmėje įvyko daugybė konfliktų, tarp jų arabų invazija. Požemiai buvo pritaikyti gyvenimui ištisomis savaitėmis: įrengti šuliniai, ventiliacijos angos, kaminai, aliejaus saugyklos, maisto ruošimo kambariai iš akmens, stovėjo vynuogių spaudimo įrenginiai, pastatytos griežtos struktūros bažnyčios. Gyventojai saugodamiesi nuo užpuolikų, įėjimui užverti naudojo sunkius akmeninius riedulius.
Kaymakli ir Derinkuyu – tobuliausi bei vieni giliausiai įrengtų miestų. Pastarasis turi net dvidešimt aukštų po žeme, iš kurių šiuo metu galima apžiūrėti tik aštuonis. Gyvenvietės dydis toks, kad sutalpintų 20 tūkstančių žmonių. Kaymakli – pastatytas VI-X a., išskobus tufą net iki 300 pėdų gylio. Goreme miestas – vienas iš įdomiausių – tai tikras muziejus po atviru dangumi, stebinantis natūraliai susiformavusių kūgio formos darinių gausa. Daugelis nustebs, jog jame galima pamatyti daugiau nei 30 iki šių dienų išlikusių bažnyčių. Avanos – kitas įdomus miestas, kuriame gyvenantys žmonės savo buityje naudojo upės molį, o iš jo gamino indus, stogo čerpes, statulas ir kt. gaminius.
Soganli slėnis, Uchisar, Zelve, Urgupas miestai – išsiskiria savo senomis raižytomis bažnyčiomis ir koplyčiomis, kurios yra unikalios geografiniu, istoriniu ir kultūriniu aspektu. Nuo Karvelių slėnio, esančio tarp Goreme ir Uchisar miestų, atsiveria įspūdingi vaizdai į natūraliai susiformavusias kalvas bei dirbtinai įrengtus urvus, sujungtus keliais tuneliais. Dalis Ozkonak, Derinkuyu ir Kaymakli urvų komplekso, turinčio 35 lygius po žeme, neištirta iki šių dienų.
Šie požeminiai miestai, dažnam asocijuojantys su mistika ir antgamtinėmis galiomis, nebenaudojami nuo XIV a.
sxc.hu nuotr.
