Kelionė po Turkiją. Paslaptingas Nemruto kalnas

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Nemruto kalnas Nemrutas arba Nemruto Dagas yra 2134 m aukščio kalnas, esantis Adijamano provincijoje, pietrytinėje Turkijos dalyje. Vietovė nebūtų išskirtinė jei ne kalno viršūnėje esantis Komagenos karaliaus Antiocho I Teoso 62 m. pr. Kr. pastatytas mauzoliejus. Kapavietę įspūdinga daro po teritoriją išsibarsčiusios akmeninės statulos, kurių aukštis siekė net 8 – 9 metrus.

Romėnams 189 pr. m. e. Magnezijos mūšyje nugalėjus Seleukidų imperiją buvo įkurta nauja Komagenos karalystė, valdžiusi žemes tarp Tauro kalnų ir Eufrato. Labiausiai pasižymėjęs ir istorijoje ryškų pėdsaką palikęs karalystės valdovas – Antiochas I, valdęs 62 – 38 m. pr. m. e. Jis sukūrė ir skleidė asmeninę religiją, kuri apėmė ne tik graikų ir persų dievybės, bet ir patį Antiochą ir jo šeimą. Manoma, kad tuo jis norėjo suvienodinti daugiatautę karalystę ir užtikrinti savo dinastijos autoritetą.

Karalius propagavo laimės ir išganymo kultą. Daugelis ant Nemruto kalno esančių griuvėsių yra būtent iš Komagenos karalystės laikotarpio. Pati svarbiausia šventovės vieta – Antiocho I kapas, kurį puošė milžiniškos statulos, išskobtos iš kalkakmenio. Komagenos dinastija žlugo 72 po Kr. Iki to laiko šioje šventovėje buvo palaidota dar keletas Antiocho I įpėdinių.

Paskutinė šventa poilsio vieta, pastatyta Antiocho I yra ant Nemruto kalno viršūnės. Ją sudaro 50 metrų aukščio ir 150 metrų skersmens pilkapis ir trys terasos. Pastarosios išskobtos iš uolos ir išsidėsčiusios rytinėje, vakarinėje bei šiaurinėje pusėje. Rytuose ir vakaruose esančios terasos panašios, ant kiekvienos jų buvo pastatytos milžiniškos statulos. Rytinė terasa turėjo 13,5×13,5 m altorių, kuris parodo, jog tai svarbiausia ceremonijų vieta. Ji iš visų išsilaikiusi geriausiai. Vakarinėje terasos dalyje yra pavaizduota žvaigždžių bei Marso ir Jupiterio 62 m. pr. m .e. liepos 7 d. išsidėstymas. Manoma, jog tai buvo šventovės statybų pradžia.

Bėgant laikui šventovė nyko. Skulptūrų galvos išmėtytos dideliame plote. Dauguma jų veidų – subjauroti. Sugriautos mauzoliejaus bareljefinio frizo akmeninės plytos, ant kurių buvo pavaizduoti Antiocho I protėviai – persai ir makedonai. Skulptūras ardo ir kelis mėnesius per metus iškrentantis sniegas bei erozija. Tačiau dar ir šiandien galima atpažinti išsibarsčiusias akmenines skulptūras, kuriose atvaizduoti armėnų, persų ir graikų dievai, liūtas, erelis bei pats Antiochas I.

Šią šventovę 1881 metais atrado vokiečių kelių inžinierius Karlas Sesteras. 1987 metais archeologinė vietovė įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. 1989 metais Nemruto Dagas tapo nacionalinio parko dalimi.

Nuo kalno atsiveria nuostabi panorama į aplinkinius kalnus. Dažnai į čia atvykstama stebėti saulėtekių, kuomet žara nudažo statulas rausva spalva ir sukuria paslaptingumo jausmą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.