Lankytinos vietos Kijeve: ką aplankyti ir pamatyti?
Auksiniai vartai (Золотые Ворота)
Iki šių dienų išlikęs unikalus gynybinės paskirties architektūros paminklas, pastatytas 1017-1024 metais. Statinys tarnavo kaip vieni pagrindinių vartų, vedančių į Kijevą. Vartų pavadinimas primena garsųjį įėjimą į Konstantinopolį: Kijevo princas norėjo pabrėžti, kad jo šalis buvo tokia galinga, kaip Bizantijos imperija.
Pasak legendos, tas pats princas prieš galutinę kovą su Pečenegais meldėsi ir maldavo Mergelės padėti jam nugalėti priešą. Sėkmės atveju jis pažadėjo pastatyti bažnyčią, skirtą Dievo Motinai. Savo pažado neužmiršo ir Auksinių vartų viršuje pastatė Apreiškimo bažnyčią su paauksuotais kupolais.
XVI-XVII amžiuje vartai pasižymėjo labai prasta būkle, tačiau vis tiek buvo naudojami iki XVIII amžiaus pabaigos. Antrasis vartų gimimas įvyko 1832 metais, kai archeologai atrado senuosius įtvirtinimo griuvėsius. 1970 metais nuspręsta statyti paviljoną griuvėsiams apsaugoti bei atkurti pirminę Auksinių vartų išvaizdą. Atliekant darbus nustatyta, kad senosios Apreiškimo bažnyčios grindis ir sienas puošė freskos ir mozaikos.
Rekonstruoti Auksiniai vartai visuomenei atidaryti 1982 metų gegužės mėnesį, per Kijevo 1500 metų jubiliejų. Veikiančiame muziejuje galima susipažinti su istorija, apžiūrėti įvairius eksponatus, rastus archeologinių kasinėjimų metu.
Nepriklausomybės aikštė (Площадь Независимости)
Tai pagrindinė aikštė Ukrainos sostinėje Kijeve. Čia įvyko didžiausi protestai, tarp kurių ir oranžinė revoliucija. Aikštės renovacija atlikta 2002 metais. Jos metu aikštė įgavo modernistinę išvaizdą: daugelį senų fontanų pakeitė fontanas su bronzinėmis Kijevo istorinių įžymybių skulptūromis, jos viduryje stovi didinga slavų deivės statula, simbolizuojanti šalies nepriklausomybę.
Po aikšte yra įrengtas požeminis prekybos centras.
Didžiojo Tėvynės karo memorialo muziejus (Памятник “Родина Мать”)
Tai memorialinis kompleksas, įkurtas pietiniame Pečersko rajono pakraštyje, ant vaizdingos kalvos, dešiniame Dnepro upės krante. Jis iškilmingai atidarytas Sovietų lyderio Leonido Brežnevo gegužės 9-ąją, minint Pergalės dieną, 1981 metais. 1996 metais birželio 21 dieną muziejui suteiktas nacionalinio muziejaus statusas, kurį specialiu dekretu pasirašė tuometinis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma.
Kompleksas užima apie 10 hektarų plotą. Tai vienas didžiausių muziejų Ukrainoje, kuriame eksponuojama daugiau nei 300 tūkst. eksponatų, tarp kurių yra Antrąjame pasauliniame kare naudota karinė įranga. Komplekso viduryje lankytojų žvailgsniai krypsta į daugiau nei 100 metrų aukščio ir 500 tonų Tėvynės monumentą. Statula dešinėje rankoje laiko 9 tonas sveriantį 16 metrų ilgio kardą, o kairėje – 13 metrų aukščio ir 8 metrų pločio skydą su Sovietų Sąjungos herbu.
Kiekvienais metais muziejuje apsilanko daugiau nei 21 milijonas lankytojų.
Andriejaus nuokalnės gatvė (Андреевский Спуск)
Andriejaus nuokalnės gatvė – viena iš geriausiai žinomų istorinių gatvių ir viena pagrindinių atrakcijų turistams. Ji dažnai lyginama su Kijevo Monmartru. Dabartiniai pastatai gatvėje daugiausiai pastatyti XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje. Čia gyveno ir dirbo daug žinomų mokslininkų, rašytojų, kompozitorių, menininkų. Vaikštant gatve atrasite Ričardo Liutaširdžio pilį, barokinę Švento Andriejaus bažnyčią, Michailo Bulgakovo namą bei daug kitų monumentų. Žemyn vedanti gatvė jungia viršutinį miestą su apatiniu, joje taip pat įsikūrę daug suvenyrų ir meno dirbtuvių.
Šv. Sofijos soboras (katedra) (Собор Святой Софии)
Jaroslavo Išmintingojo nurodymu 1037 metais pradėtas statyti soboras laikomas visos stačiatikių religijos lopšiu. Statybos darbams prireikė dešimties metų. Jį projektavo Senosios Rusijos ir Bizantijos meno meistrai. Didingas pastatas pašventintas 1049 metais. Pasak legendos, katedra pastatyta toje vietoje, kurioje Jaroslavas Išmintingasis laimėjo kovą prieš pečenegus.
Šv. Sofijos soboras tapo pagrindinė šalies šventykla. Joje vykdavo įšventinimo į sostą ceremonijos, Didysis Kijevo kunigaikštis priimdavo užsienio šalių ambasadorius, o po mirties požemiuose buvo laidojami kunigaikščiai.
Vienas žymiausių meno kūrinių, saugomų katedroje – originali Oranto Dievo Motinos mozaika.
Kijevo-Pečioros Lavros vienuolynas (Печерская Лавра)
Kijevo-Pečioros Lavra – unikalus vienuolyno kompleksas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Jį aplanko daugiau nei 43 milijonai turistų iš viso pasaulio.
Vienuolyno atsiradimo pradžia tapo 1051 metai. Vienuolis Antonijus apsigyveno ant kalvos šlaito iškastame urve. Netrukus prie jo prisijungė kiti vienuoliai, kurie ėmė plėsti urvus. Vėliau, kai po žeme pradėjo stigti vietos ir nebuvo įmanoma priglausti visų norinčių, nuspręsta statyti pastatus ant žemės.
Intensyvūs statymo darbai prasidėjo XI amžiuje. Vienuolynas suvaidino labai svarbų vaidmenį Ukrainos kultūros raidai: šioje vietoje buvo įkurta pirmoji spaustuvė, daug žinomų metraštininkų, rašytojų, mokslininkų, dailininkų čia gyveno ir dirbo.
Viską sujaukė 1718 metais įvykęs gaisras, tačiau iš karto po jo pradėti pastato rekonstrukcijos darbai. Unikalus architektūrinis Lavros ansamblis suformuotas XVIII amžiaus viduryje. Tuo metu jo teritorija siekė beveik 30 hektarų. 1917 metais į valdžią atėjus komunistams prasidėjo vienuolyno sunkmetis: jį uždarė, o turtą nacionalizavo. Kai kurie pastatai nukentėjo ir per 1941 metais įvykusį Antrąjį pasaulinį karą.
Vienuolyno pavadinimas kilęs nuo urvų: žodis „pechera“ ukrainietiškai reiškia „urvas“, o žodis „lavra“ išvertus iš graikų kalbos reiškia „gatvė“ – tai didelis ir įtakingas vienuolynas, kurio dydis prilygo mažam miesteliui, turinčiam gatves.
Pirogovo muziejus po atviru dangumi (Пирогово)
1969 metais įkurtas liaudies architektūros ir buities muziejus po atviru dangumi, užimantis beveik 1,5 kv. km plotą. Tai unikalus muziejus, vaizduojantis ukrainiečių gyvenimą senovėje. Muziejuje sukaupta daugiau nei 300 senosios architektūros eksponatų, atgabentų iš įvairių Ukrainos kampelių: senoviniai gyvenamieji namai, valstiečių sodybų pastatai, malūnai, nedidelės cerkvės, kurios buvo atsargiai išardytos ir kruopščiai atstatytos muziejaus teritorijoje. Muziejus suskirstytas į sektorius, kurių kiekvienas reprezentuoja liaudies architektūrą ir gyvenimą konkrečiame Ukrainos regione. Čia taip pat eksponuojami liaudiški ir kasdieniniai drabužiai, baldai, mediniai ir moliniai indai, muzikos instrumentai.
Kijevo zoologijos sodas (Зоопарк)
Kijevo zoologijos sodo istorija prasidėjo 1908 metais, kai gamtos mėgėjų draugija jį įkūrė. Iš pradžių sodas buvo finansuojamas tik iš privačių remėjų, todėl išgyveno sunkius laikus. Pirmaisiais įkūrimo metais buvo galima išvysti tik 17 gyvūnų rūšių, o pirmąją žiemą jie turėjo praleisti miesto geležinkelio stotyje. Po trijų metų miesto taryba zoologijos sodui suteikė didelį žemės sklypą. Pirmieji lankytojai įleisti 1914 metais, bet pilietinis ir Pirmasis pasaulinis karai trukdė zoologijos sodo plėtrai. Per Antrąjį pasaulinė karą didžioji dalis rečiausių gyvūnų išvežti į Vokietiją. Iki šio laikotarpio jame gyveno apie 1500 gyvūnų. Pasibaigus karui, pastatai renovuoti, aplinka sutvarkyta, o sodo gyventojai grąžinti į Kijevą.
Šiandien Kijevo zoologijos sodas užima 40 hektarų teritoriją ir yra vienas didžiausių buvusioje Sovietų Sajungoje ir vienas seniausių visoje Ukrainoje. Jame gyvena apie 3500 gyvūnų bei auga 130 rūšių medžių.
sxc.hu nuotr.
