Lenino mauzoliejus Maskvoje – vieta, gaubianti daugybę gandų

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Lenino mauzoliejus

Vienas iš įspūdingų Raudonosios aikštės Maskvoje objektų yra Lenino mauzoliejus, apipintas įvairiausiais gandais. Mauzoliejus yra Vladimiro Lenino paminklas-kapavietė, įrengta visai netoli Kremliaus sienos. Paminklinis pastatas yra laiptinės piramidės formos, iš dalies primenantis egiptietiškas piramides, tačiau ne tokio įspūdingo dydžio.

Mauzoliejaus pastatas buvo pastatytas tik 1929–1930 metais, nors Leninas mirė 1924 metų sausio 27 dieną. Laidotuvėms suręstas medinis mauzoliejus, kuris buvo kubo formos, o dabartinio mauzoliejaus projektą parengė ir įgyvendino Aleksejus Ščiusevas. Naujasis pastatas yra 24 metrų ilgio, 12 metrų aukščio lakoniškų formų gelžbetoninio karkaso statinys, kurio mūrinės sienos padengtos tamsiai raudono granito, marmuro, porfyro ir juodo labradorito apdaila. Centrinėje pastato dalyje juodo labradorito monolite yra užrašas ,,Leninas“. Vardas išdėliotas iš raudono kvarcito plokštelių. Šalia mauzoliejaus yra didžiulės tribūnos, o už jo – kapavietės. Kai įeini į pastato vidų atsiveria erdvė, iš kurios patenkama į  gedulingą salę, kurioje yra sarkofagas su V.Lenino kūnu. Kadangi ne kartą buvo bandyta pakenkti šiam neįprastam eksponatui, 1973 metais buvo įrengtas neperšaunamas sarkofagas. Visą laiką iki pat 1993 metų spalio mėn. įvykių Rusijoje prie įėjimo į mauzoliejų budėjo garbės sargyba. Kariai keitėsi kas valandą, mušant Kremliaus kurantams.

Šią vietą gaubia daugybė gandų. Tiek pačios Rusijos, tiek kitų pasaulio šalių žiniasklaidoje  ne kartą buvo keliamas klausimas, kaip didžiojo vado kūnas nesuyra ir nepakeičia išvaizdos. Būta spėjimų, kad čia ne balzamuotas kūnas, o vaškinė lėlė, kad kūnas kas keletą metų yra pakeičiamas kitu… Be to, teigiama, kad iš pradžių niekas neplanavo, jog kūnas nebus palaidotas. Aplinkybės susiklostė taip, kad profesorius iš Charkovo Vladimiras Vorobjovas ir biologas biochemikas Borisas Zbarskis pasiūlė eksperimentinį balzamavimo metodą ir baigiantis 1924 m. kovui buvo nutarta jį išbandyti. Taip pačiame mauzoliejuje buvo įrengta laboratorija ir joje dirbo mokslininkai. Kaip matome, eksperimentas pavyko – eksponatas iki šiol yra geros būklės. Aplankę Mauzoliejų įsitikinsite, kad tai įmanoma, o kaip tai pavyko, išsamiau sužinosite lankydamiesi mauzoliejuje.

Nors dabar tokių milžiniškų eilių, kokios sovietmečiu driekdavosi prie Mauzoliejaus, nėra, tačiau vis dar yra norinčių išvysti balzamuotą didįjį vadą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.