Paslaptingos Šv. Agotos katakombos Maltoje
Truputis istorijos, vėsos, paslaptingumo, tamsos ir kurtinančios tylos. Visa tai Šv. Agotos katakombose – kapavietėse, kuriose buvo laidojami žmonės: moterys, vyrai ir net negimę kūdikiai, kurie motinos mirties atveju buvo išimami iš įsčių ir laidojami mažesnėse kapavietėse virš motinos kapo. Iš tikro nėra taip baisu ir turistai noriai moka po 5 eurus už įėjimą. Čia galima apžiūrėti ne tik katakombas, bet ir apsilankyti muziejuje.
Šv. Agotos muziejus
Pirmame muziejaus aukšte išvysite eksponuojamus priešistorinių laikų begemoto kaulus, ryklių dantis bei kitas fosilijas.
Prie laiptų, vedančių į antrą aukštą, muziejaus lankytojai gali grožėtis mineralų ir brangakmenių kolekcija iš viso pasaulio, kurią paaukojo Fr. Viktoro Camilleri.
Pagrindinėje salėje apžiūrėsite įvairius radinius iš Egipto, keramikos ir stiklo šukes, rastas Šv. Agotos katakombose. Vienas svarbiausių eksponuojamų radinių – Afroditės statula. Beje, šioje salėje pamatysite krokodilo, pagauto Nile, mumiją.
Vienoje iš ekspozicijų salių lankytojai gali pamatyti įvairius religinius paveikslus, monetas, medalius ir statulėles. Kitoje salėje eksponuojami religiniai straipsniai, senos knygos ir miniatiūrinės, skaitomos per mikroskopą, biblijos.
Ekspozicijų salė. UrkisTravel.lt nuotr.
Šv. Agotos kripta
Šv. Agotos (St. Agata) kripta yra išskobta uolienose po žeme. Pradžioje kripta buvo nedidelė, natūraliai susiformavusioje uoloje. Tik ankstyvaisiais viduramžiais padidinta iki dydžio, kokį galima matyti šiandien.
Agota gimė turtingoje šeimoje Sicilijoje. Priėmusi krikščionišką tikėjimą nusprendė gyventi nekaltybėje. Mergelė Agota bėgdama nuo imperatoriaus Decious (249-251 m. e. m.), įsimylėjusio ją ir ketinančio vesti, slėpėsi Mdinos mieste, Maltoje, tačiau vėliau, keliems mėnesiams ji atvyko į kriptą melstis. Sugrįžus į gimtinę buvo sučiupta, kankinama ir 251 m. e. m. vasario 5 d. nužudyta dėl tikėjimo. Jai buvo tik 16 metų.
Šv. Agotos kripta. UrkisTravel.lt nuotr.
Maltos gyventojai šią kriptą laikė šventa. 1200 m. kriptos sienos buvo ištapytos freskomis, vaizduojančiomis šventuosius, vėliau, apie 1480 m. nutapytos dar 29. Taip pat išlikę du 4 a. kapai su ištapytais kūriniais. Pagrindinis kriptos altorius su Šv. Agotos statula – pastatytas 1666 m.
Šv. Agotos katakombos
Iš Šv. Agotos kriptos galima patekti į katakombas. 4100 kv. m. ploto užimanti kapavietė iškalta kalkakmenio uolienoje (lankytojams galima apžiūrėti tik dalį katakombų). Jos pradėtos rengti 2-3 a. Katakombose yra iškirsta šimtai įvairios formos ir dydžio kapų. Netgi mirus nėščiajai, vaisius buvo išimamas ir laidojamas miniatiūriniame kape. Mirusiųjų kūnai buvo balzamuojami specialiais aliejais, susukami į audeklą, perrišami, paguldomi į kapą ir uždengiami akmens plokšte, kuri užbetonuojama skiediniu. Dviejų metų bėgyje, dėl mažo santykinio oro drėgnumo ir gana aukštos temperatūros, dažnai siekiančios 20 laipsnių pagal Celsijų, kūnai mumifikuodavosi.
Įėjimai į katakombas labai žemi. Tai padaryta specialiai, siekiant gyvuosius priverstinai nusilenkti ir atiduoti pagarbą mirusiems. Vaikščiojant po siauras ir žemas patalpas galima prieiti koplyčią, vadinamą „Visų švenčiausia“. Manoma, kad ji seniausia iš akmens iškirsta koplyčia Maltoje. Koplyčioje stovėjo Agapė stalas su dviem iš akmens iškirstomis kėdėmis, skirtomis turtingų šeimų laidotuvių apeigoms. Vėliau bažnyčia šį stalą su kėdėmis uždraudė naudoti, siekiant sumažinti socialinę nelygybę.
Freska, simbolizuojanti gyvenimo pradžią ir pabaigą. UrkisTravel.lt nuotr.
Šios koplyčios sienoje iškirstas nedidelis altorius. Jame yra viena svarbiausių freskų, simbolizuojančių gyvenimo pradžią ir pabaigą, dangų ir amžiną gyvenimą. Freska, manoma, piešta 4 a., o restauruota 2000 m. Ši koplyčia užima tik vieną dešimtąją katakombų komplekso dalį.
