Romos Panteonas – šventykla, skirta visiems dievams
Nors Panteonui buvo lemta tapti, pasak popiežiaus Urbono VIII 1632 m. čia pastatytos memorialinės lentos, „garsiausiu statiniu visame pasaulyje“, jis retai minimas senovės šaltiniuose, be to, juose stinga aiškios statinio išvaizdos ir paskirties aprašymo. Monumentalus užrašas fasade teigia, jog jį pastatė Agripa, imperatoriaus Augusto „dešinioji ranka“, bet pastatas, kurį matome šiandien, buvo trečiasis Panteonas šioje vietoje, ir jį suprojektavo imperatorius Hadrianas (117-138 po Kr.). Archeologija neduoda aiškių duomenų apie ankstesnius statinius, tačiau literatūriniuose šaltiniuose rašoma apie Sirakūzų kariatides ir bronzinius kapitelius, kuriems lygių Hadriano Panteone nėra.
Dėl jo paskirties tenka pasikliauti Cassiusu Dio, Romos konsulu 229 po Kr., teigusiu, jog jis pavadintas panteonu todėl, kad jame buvo visų dievų statulos, arba todėl, kad skliautinės lubos priminė dangų ir kad Hadrianas ten tvarkydavo valstybės reikalus; be to, anot Dio, pirmajame Panteone stovėjo Julijaus Cezario ir Augusto statulos.
Šių dienų mokslininkai vis dar nenusprendžia, kas tai: visų dievų šventykla ar dinastinis Augusto paminklas, imperatoriaus priėmimų salė ar kosmoso simbolis, „matomas visatos paveikslas“, kaip vėliau jį pavadino poetas Shelley, – viskas įmanoma. Net Romos respublikoje buvo įprasta Senatui rinktis įvairiose šventyklose ir imperatoriai tęsė šią tradiciją. Taip pat neretai imperatoriaus atvaizdas buvo statomas tarp dievų arba siejamas su kosmologiniais simboliais, vaizduojančiais imperatoriaus vietą dieviškoje pasaulio sąrangoje. Tačiau mįslinga vidaus erdvė po didžiuliu, iš centro apšviestu kupolu, skatina kiekvieną, kaip ir Mikelandželą, ieškoti kažkokios mistinės, iki galo neišsprendžiamos, esminės šio žymiausio Romos pastato paslapties.
