Sicilijos sala. Selinuntė – senovės graikų archeologinė vieta

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Šventyklos Sicilijoje

Selinuntė (Selinunte) – nedidelis Viduržemio jūros kurortas Sicilijos pietvakariuose. Tai viena iš svarbiausių archeologinių vietų Sicilijoje. Ši vietovė garsėja savo įspūdingais senovės Graikijos miesto griuvėsiais, kuris buvo įkurtas 628 m. pr. Kr. Dorėnų gyventojų iš Megara Hiblėjos (Megara Hyblaea). Miestas buvo kelis kartus sugriautas dėl ilgalaikio konflikto su Kartagina ir Segesta, o galutinai sunaikintas kartaginiečių 250 m. pr. Kr.

Archeologinė vietovė yra į vakarus nuo Selinuntės geležinkelio stoties. Ji susideda iš dviejų sričių: Templi Orientali (Rytinės šventyklos) ir Akropolio. Kelionei po šias vietas reikėtų skirti 2-3 valandas.

Pirmoji sritis apima tris šventyklas, kurios pradžioje turėjo bendrą apsauginę sieną. Šiaurinė šventykla, esanti prie įėjimo į kompleksą, buvo viena didžiausių Graikijos šventyklų (113×54 metrai). Jos statyba prasidėjo 550 m. pr. Kr., bet dėl besitęsiančios karo grėsmės šventykla niekada taip ir nebuvo baigta statyti. Išliko tik viena kolona iš 46 buvusių pradžioje. Priešingoje, pietinio kelio pusėje, vedančioje į Akropolį, stovi kita šventykla (66×27 metrai), pastatyta 560-540 m. pr. Kr. Ji turėjo 30 kolonų. Gryniausias dorėninio stiliaus pavyzdys, trečioji šventykla, pastatyta pietinėje kaimynystėje, ankstyvajame V a. pr. Kr. Jos matmenys 70×28 metrų ir yra rekonstruota, todėl kiekvienas gali grožėtis šventyklos 36 kolonomis (keturi gražūs metopai saugomi Nacionaliniame Palermo muziejuje).

Šventyklos Sicilijoje

Nuo šių trijų šventyklų driekiasi 1,8 km ilgio vingiuotas kelias, kuris tęsiasi palei vieną iš dviejų Selinuntės uostų į Akropolį. Pakeliui galima pamatyti kitų dviejų šventyklų griuvėsius, kurios buvo pastatytos 490-480 m. pr. Kr. Kiek toliau šioje vietovėje stovi didžiausia ir seniausia helenistinė šventykla (64×24 metrai), pastatyta VI a. pr. Kr. Iš 42 originalių jos kolonų likę tik 12, o trys metopai eksponuojami Palermo mieste esančiame muziejuje. Paskutinė šventykla (56×24 metrai), pastatyta 570-554 m. pr. Kr.

Akropolis dominuoja į vakarus nuo „Rytinių šventyklų“ srities. Miestas buvo statomas ant kalvos, tarp dviejų mažų upių. Sienos aplink Akropolį atstatytos archeologų 1927 metais, nors keli jų segmentai stovėjo dar nuo antikos laikų. Pagal Akropolio dydį, manoma, kad jame gyveno apie 20 000 žmonių. Akropolyje yra penkių šventyklų pamatai, iš kurių tik vienintelės „C“ šventyklos pamatai vis dar gerai įžiūrimi.

Taip pat šioje vietovėje yra išlikę senovinių gyvenviečių liekanos. Šiaurinėje Akropolio pusėje galima pamatyti buvusių senovinių įtvirtinimų, pagrindinių vartų likučius. Maždaug už mylios yra Demeter Malopholos šventovės ir kitų trijų šventyklų griuvėsiai.

Šiandien Selinuntė yra mažas žvejų kaimelis su gražiais paplūdimiais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.