Dubrovnikas – rojaus kampelis Adrijos jūros pakrantėje
Nors žinojome, kad Pietų Europoje vasaros metu dažniausiai šviečia kaitri saulė ir beveik nebūna lietaus, pažiūrėję į kelias orų prognozių interneto svetaines nuliūdome. Visas dienas, kiek turėjo trukti mūsų kelionė, buvo pranašaujamas lietus. Taigi susikrovėme lietsargius, neperšlampamus batus bei šiltesnius megztinius. Kadangi dažnai sakau – nusiteik blogiausiam tada bus gerai, taip ir buvo. Vietoj dvi savaites pilančio lietaus, gavome dvi savaites 40 – 44 laipsnius šilumos! Tiesa, per tokius karščius tikrai sunku vaikščioti, o tuo labiau kažką apžiūrinėti. Taigi rytais laiką leisdavome prie jūros, vakare, šiek tiek saulei nusileidus, traukdavome apžiūrinėti Dubrovniko grožybių.
Dubrovnike labai švarūs ir tvarkingi paplūdimiai. Tiesa, jūroje yra ežių, o pakrantė akmenuota, tad patogiau ir saugiau maudytis su tam tikra avalyne.
Šis miestas turi daug gražių vietų kurias būtina aplankyti. Turbūt viena iš žinomiausių – Gynybinė siena. Įėjimas vienam asmeniui kainuoja 70 kunų (apie 35 litus). Nors kai vaikščiojome 2 kilometrų ilgio siena buvo 40 laipsnių, visi man pritars, kad tikrai buvo verta kęsti karštį ir didelius turistų srautus, nes nuo čia atsiveria nepakartojama, kvapą gniaužianti, miesto panorama. Iš vienos sienos pusės atsiveria vaizdas į Adrijos jūrą, iš kitos į savo istorija ir architektūra turtingą senamiestį.
Kitoje sienos pusėje, galite pamatyti viešbučių ir kavinių privačius paplūdimius. Tiesa, čia maudytis galėsite tik nusipirkę nakvynę ar skanius pietu.
Nepraleidome progos užkilti į Sergijaus kalną, nuo kurio matosi visas senamiesčio grožis. Į kalną galite užlipti pėsčiomis, bet tai truktų apie 90 minučių, įmanoma užkilti funikulieriumi, kurio kaina apie 80 kunų, tačiau turbūt pats lengviausias būdas – užvažiuoti automobiliu. Iš pat pradžių buvau nusiteikusi įveikti kalną savo jėgomis, tačiau esant 40 laipsnių temperatūrai pasirodė per sunku. Į kalną užvažiavome automobiliu.
Aplink visi namai su raudonų čerpių stogais. Kadangi keraminės čerpės atsparios karščiui, raudoni stogai žaižaruoja visoje Kroatijoje.
Gyventi pačiame senamiestyje ganėtinai brangu. Naktis vienam žmogui gali kainuoti nuo 40 iki 100 eurų. Norint sutaupyti geriau ieškoti nakvynės kiek toliau nuo senamiesčio. Mes nakvynę radome už 15 eurų vienam žmogui. Beje, kuo ilgiau apsistoji, tuo didesnė galimybė derėtis.
Siauros gatvelės, ant virvių kabantys skalbiniai ir maži nameliai primena Venecijos senamiestį.
Tuo metu kai buvome Dubrovnike, vyko kasmetinis Vasaros festivalis. Jis vyksta nuo liepos 10 iki rugpjūčio 25 dienos, taigi kam patinka kultūriniai renginiai, teatras, miuziklai ar šiaip gera muzika, čia tikrai rasite ką veikti. Kiekvieną vakarą miesto senamiestis pavirsta dideliu teatru su daug aktorių, dainininkų, dailininkų ir visokių kitokių linksmų, geros nuotaikos nestokojančių, žmonių.
Miesto rotušė, kaip ir visas senamiestis, buvo daug kartų sugriauta ir atstatyta. Kas domisi istorija, turėtų būti įdomu pasidairyti po muziejus, kuriuose eksponuojami įvairūs vertingi eksponatai.
Keletas vietinių gyventojų mums papasakojo apie serbų išpuolius 1991 metais. Viskas prasidėjo 1991 gruodžio 6 dieną, 7 valandą ryto. Kai dauguma miesto gyventojų dar miegojo, serbų armija įsiveržė į miestą degindama visus namus, parduotuves, bažnyčias. Vaikščiodami siauromis miesto gatvelėmis galite pamatyti daug plakatų su to laiko nuotraukomis bei pasakojimais.
Dauguma kroatų mielai papasakos istoriją, beje čia visi – tiek maži, tiek seni kalba angliškai, todėl norėdami sužinoti daugiau informacijos apie miestą, jo kultūrą, istoriją – lengvai susišnekėsite.
Pagrindinė Dubrovniko gatvė iki 1667 metų buvo itin puošni, tačiau po žemės drebėjimų vietiniai gyventojai norėdami kuo greičiau ją atstatyti, nesirinko itin puošnių architektūros elementų. Šiuo metu gatvėje namai yra beveik tokio pačio aukščio su daug mažų parduotuvėlių ir žibintų.
Mėgstantys povandeninį pasaulį, už 40 kunų (apie 20 litų) galite apsilankyti senamiesčio akvariume, kuriame yra 33 dideli akvariumai su įvairių rūšių žuvimis.
Beje, Dubrovnike labai gražūs saulėlydžiai. Norintys juos užfiksuoti turėtų ateiti anksčiau, nes saulė čia leidžiasi labai anksti – 21 valandą jau būna tamsu.
Nors jau ne pirmas kartas kai lankiausi Kroatijoje, žinau, kad dar tikrai čia sugrįšiu, nes tai šalis į kurią visuomet norisi grįžti. Graži gamta, puikus oras, įspūdingi architektūros ir istorijos lobynai, skanus maistas, draugiški žmonės – visa tai ką turėtų pamatyti ir patirti kiekvienas keliaujantysis.
Dėkojame Indrei M. už kelionės įspūdžius!
