Pasivaikščiojimas po Karališkąją Krokuvą

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Pasivaikščiojimas po Karališkąją Krokuvą Kad keliausiu į Krokuvą – visai nesitikėjau. Buvau nusipirkęs Simple Express autobuso bilietus iš Kauno į Berlyną. Pirkau juos dėl to, kad kelionės kaina į abi puses  tik 20 Lt. Kadangi Berlyne esu buvęs, tad maniau, kad iš čia nuskrisiu kur nors pigiai į ten, kur dar nesu buvęs. Deja, tokių kelionių nepasitaikė ir jau buvau pradėjęs galvoti, kad kelionė „nuplaukė“. Tačiau į galvą „šovė“ mintis paskambinti į minėtą autobusų kompaniją ir pasiklausti ar įmanoma pakeisti išlipimo/įlipimo stoteles. Atsakymą išgirdau teigiamą. Taip nusprendžiau išlipti ne Berlyne, bet Poznanėje. Tuomet sugalvojau, kad įdomiau bus aplankyti Krokuvą. Pažvelgus į žemėlapį, pastebėjau, kad į ją vykti iš Poznanės nelabai patogu. Todėl vėl skambinausi į Simple Express ir išlipimo/įlipimo vietą pakeitė iš Poznanės į Varšuvą. Vykti iš Lenkijos sostinės ne tik patogiau, greičiau, bet ir pigiau. Krokuvą pasiekiau už bilietus sumokėjęs 10 zlotų! Taip taip, nemeluoju. Naršydamas internete radau autobusų kompaniją, kuri keleivius į įvairius Lenkijos miestus, taip pat į Berlyną, Prahą, Bratislavą ir Vieną veža ypač mažomis kainomis. Kompanijos tinklalapis – www.polskibus.com. Taigi visi autobusų bilietai kainavo vos 30 Lt! Viešbutį užsisakiau tą pačia dieną, kaip ir PolskiBus autobusų kompanijos bilietus. Už keturias naktis vienas asmuo sumokėjo tik 120 Lt. Labai pigu, o viešbutis – tinkamas tiems, kurie į jį grįžta tik pernakvoti. Pasitaikė tikrai normalus ir jaukus kambarys su privačiu tualetu ir dušu (nes tokį ir užsisakėme), buvo arbatinukas, televizorius. Autobusų stotelė vos 5 metrai nuo viešbučio tvoros, todėl miesto centrą ne tik greitai pasiekdavome, bet ir tiesiogiai. Šiek tiek reikia paeiti, jeigu vykstate į viešbutį nuo geležinkelio stoties. Viešbučio pavadinimas – Ośrodek Hotelowy Optima.

Atvykome į viešbutį anksti ryte – apie 6 valandą. Nors autobusai tikrai komfortiški, pakankamai vietos, veikia kondicionieriai, tačiau 12 valandų yra 12 valandų – o tai nuvargina. Todėl vos tik įžengus į viešbutį palindome po dušu, o iš jo į lovą. Penkios valandos miego tikrai panaikino nuovargį, todėl leidomės pažinti miesto.

Krokuva turbūt pats gražiausias miestas Lenkijoje. Ir ne veltui. Tai trečias pagal dydį miestas po Lodzės ir Varšuvos. Kiek daugiau negu 500 metų Krokuva buvo Lenkijos sostinė, o 72 metus – Krokuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė. Ją valdė ne vienas karalius, čia buvo pakrikštytas Jogaila, įvyko Jadvygos vestuvės. Nors valdant Jogailaičių dinastijai miestas augo, tačiau vėliau Krokuvos padėtis menko, ypatingai po maro, švedų antpuolių, epidemijų, gaisrų, plėšikavimų.

Kad ir kiek teko miestui patirti nesėkmių, jis vis tiek išliko gražus. Pirmasis objektas ir turbūt pats svarbiausias – Vavelio kalva ir pilis. Čia turistai gali apsilankyti pačiuose rūmuose, kuriuose pamatys karūnacijos salę, iždą, ginklinę. Deja, pirmadienį, kada mes ir buvome, šie rūmai turistams buvo uždaryti. Apsilankėme tik katedroje, kurioje ilsisi karaliai ir kiti žinomi žmonės, įskaitant Lenkijos prezidentą, žuvusį per lėktuvo katastrofą. Užsukome ir į slibino urvą. Pasak legendos, čia gyveno slibinas, susijęs su Krokuvos miesto atsiradimu. Pirmadieniais galima į kelis lankomus objektus nueiti nemokamai, tačiau darbo laikas stebėtinai trumpas, iki 13 valandos. Kadangi ant Vavelio pilies buvome po pietų – į juos taip pat nenuėjome. Įėjimo kainos nėra didelės, į slibino urvą – 3 zlotai, katedrą – 8 zlotai. Kur kas daugiau teks sumokėti norint užeiti į rūmus – apie 30 zlotų.

Pataikėme tikrai ant karštų orų. Kaitino virš 30 laipsnių temperatūra. Kita vertus, geriau toks oras, nei lietus. Tačiau žinodami, kad laiko turime pakankamai – apžiūrėti miesto neskubėjome – nualinti saulės spindulių kartas nuo karto prisėsdavome lauko kavinukėje. Už pusė litro alaus bokalą būkite pasiruošę mokėti nuo 6,50 iki 9 zlotų, už pica nuo 20 zlotų, už salotas nuo 15 zlotų. Kainos turbūt tokios, kaip ir pietaujant Vilniaus ar Kauno senamiestyje.

Tą pačią dieną pasivaikščiojome senamiesčiu. Iš tikro beveik visi lankomi objektai įsikūrę būtent šioje miesto dalyje. Turgaus aikštė – didžiausia Viduramžiais statyta miesto aikštė, užimanti net 40000 kvadratinius metrus, laikrodžio bokštas, pastatytas XIII amžiaus pabaigoje, turgaus halė – renesansinio stiliaus pastatas, kuriame prekiaujama įvairiais suvenyrais, Šv. Marijos bazilika – iš kurios kas valandą „gyvai“ grojama ta pati melodija, nutrūkstanti toje pačioje vietoje. Melodija kaskart primena XIII amžiuje gyvenusį trimitininką, kuris grodamas trimitu bandė miestiečius perspėti dėl gręsiančio pavojaus. Deja, tik įpusėjus melodijai – trimitininkas buvo nužudytas. Štai kodėl melodija baigiama toje pačioje vietoje.

Dienai baigiantis, dangų pradėjo skrosti žaibai, todėl patraukėme link viešbučio. Nėra ko stebėtis, kai 33 laipsniai karščio ir baisi tvankuma. Laimei, jei ir palydavo tai tik vakare, kada jau būdavome viešbutyje ir valgydavome pasidarytą vakarienę bei ragaudavome vis skirtingas lenkiško alaus rūšis.

Kitą dieną nusprendėme skirti Veličkos druskos kasykloms. Nors rekomenduojama į jas vykti iš pat ryto (darbo pradžiai nuo 7 valandos), tačiau mes nuvažiavome tik apie 11 valandą. Turistų daug, tačiau eilės prie kasų juda greitai. O čia verslas klesti… įėjimo kaina su lenkiškai kalbančiu gidu – 53 zlotai, su kitomis kalbomis kalbančiais gidais – virš 70 zlotų. Papildomai reikia susimokėti už filmavimą arba fotografavimą – 10 zlotų. Vis dėlto, mokėti tokius pinigus tikrai verta. Kasyklos yra įtrauktos į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tai tarytum atskiras požeminis miestas, kurio tunelių ilgis siekia net 300 kilometrų! Turistai lydimi gido gali apžiūrėti tik apie 3 kilometrų trasą bei muziejų, kuriame taip pat reikia nemažai pavaikščioti.

Kasyklos iškastos net 9 lygiais, iki 327 metrų gylio. Masinė druskos akmens kasyba Veličkos mieste prasidėjo 1280 m. Vėliau, apie XVI-XVII amžių jose jau dirbo apie 2000 darbininkų, kurie iškasdavo net 30000 tonų druskos akmens. Iš pradžių druska buvo išgaunama garinant vandenį, vėliau technika modernėjo – druska buvo išgaunama naudojant garu ir elektra varomomis mašinomis.

Ekskursija prasideda leidžiantis 378 mediniais laipteliais į 58 metrų gylį. Lankytojai gali apžiūrėti 20 kamerų druskos kasyklose ir 19 kamerų druskos kasyklų muziejuje. Tiesa, į muziejų patekome visai atsitiktinai, nes tik maršruto gale sužinojome, kad toks muziejus išvis egzistuoja ir, kad galioja tas pats bilietas. Susidarė įspūdis, kad dauguma žmonių apie muziejų nežino, kadangi gidai, tikrąja to žodžio prasme, tinginiauja. O ir mūsų grupė sudarė vos 10 žmonių, kai tuo tarpu kasyklose buvo sudaryta mažiausiai 30 žmonių grupė. Ekskursijai pasibaigus, buvome pakelti metaliniu skylėtu liftu, kuris kelia 4 m/s greičiu.

Vėliau, neskubėdami apžiūrėjome ir patį Veličkos miestelį. Tiesa, važiuojant viešojo transporto autobusu (304 numeris), reikia turėti 1+2 zonų bilietėlį.

Trečią dieną vėl skyrėme pažinčiai su Krokuva. Pasivaikščiojome Karališkuoju keliu, apžiūrėjome dvylika apaštalų, kurie puikuojasi ant Šv. Petro ir Šv. Pauliaus bažnyčių tvorų. Nuėjome iki Šv. Florijono vartų, kurie laikomi vienu pagrindinių miesto simbolių, barbakano – gynybinio įtvirtinimo. Apėjome Kazimiero kvartalą, kuris garsėja savo istorija. Karalius Jonas I Albrechtas perkėlė visus žydus gyventi į vieną vietą Krokuvoje – Kazimiero kvartalą. Į jį atvažiavo žydai ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Rytų Europos. Viename kvartale galima išvysti net 6 sinagogas, keletą muziejų. Čia buvo filmuojamas Styveno Spilbergo filmas „Šindlerio sąrašas“.

Taip ir praslinko diena. Kitą rytą išsiregistravome iš viešbučio, nuvykome į autobusų stotį ir PolskiBus firmos autobusu grįžome į Varšuvą. Kelionė truko apie 5 valandas. Tuomet turėjome dar 6 valandas laisvo laiko Varšuvoje. Pasivaikščioję po centrą, nuėjome į prekybos centrą, galiausiai į kavinę. Taip laikas ir prabėgo. Dar 7 valandos ir mes jau Kaune.

3 komentarai Pasivaikščiojimas po Karališkąją Krokuvą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.