Sicilijos sala. Agrigento Šventyklų slėnis
Agrigentas – miestas, įkurtas pietinėje Sicilijos pakrantėje. Į jį lankytojai plūsta apžiūrėti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų šventyklų, kurios stūkso Šventyklų slėnyje, esančiame kiek toliau nuo Agrigento miesto ribų. Tai vienas didžiausių senovės Graikijos palikimų. Šios, gerai išsilaikiusios dorėninio stiliaus šventyklos, statytos 510-430 m. pr. Kr.
Šiek tiek istorijos
Akragas arba Acragas įkurtas 580 m. pr. Kr. Graikijos kolonistų iš Dželos miesto (Gela) Sicilijoje, kurie į čia atvyko keliais šimtais metų anksčiau iš Rodo. Po tironijos laikotarpio, Akragas klestėjo kaip demokratiškas miestas, kuris buvo žinomas dėl savo aukštos kokybės vyno, alyvuogių ir arklių. Tuo metu, t.y. V a. pr. Kr., kada mieste gyveno apie 200 tūkstančių žmonių, pastatytos šventyklos, kurios išlikę iki šių dienų.
406 m. pr. Kr. Akragas aštuonis mėnesius buvo puldinėjimas kartaginiečių, kol galiausiai pastarieji nugalėjo. Savo kelyje niokojo viską, įskaitant ir šventyklas. Miestas atstatytas 340 m. pr. Kr., tačiau taip ir neatgavo savo pirminės šlovės. 210 m. pr. Kr. Akragas tapo romėnų miestu, kurie jį pavadino Agrigentum. Šis pavadinimas egzistavo iki Romos imperijos žlugimo.
Miestas vėl užpultas 827 m. po Kr. arabų, o 1087 metais – normanų. Po visų atakų Agrigentas patyrė nuosmukį, tačiau turizmo ir kokybiškos produkcijos eksporto dėka – atsigavo. Derlingose apylinkių žemėse iki šiol auginami migdolai, apelsinai, daržovės, spaudžiamas alyvuogių aliejus bei gaminamas puikios kokybės vynas.
Šventyklų slėnis
Archeologinė Agrigento vietovė 1997 metais įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šventyklų slėnis – taip pavadinta ši vieta, kurioje tūno aštuonios šventyklos ir kitų pastatų liekanos. Turistai gali pamatyti Heros, Konkordijos, Heraklio, Olimpiečio Dzeuso, dvynių Kastoro ir Polideuko, Hefaisto, Demetros ir medicinos dievo Asklepijaus šventyklas ar jų liekanas.
Konkordijos (santarvės ir vienybės deivės) šventykla – labiausiai žinoma iš visų esančių slėnyje. Tai viena geriausiai išsilaikiusių dorėninio stiliaus šventyklų pasaulyje. Remiantis jos architektūriniu stiliumi, manoma, kad 39,44 m ilgio ir 16,91 m pločio statinys iškilo 450-440 m. pr. Kr.
Heraklio šventykla pastatyta maždaug 500 m. pr. Kr. ir stūkso gerai matomoje vietoje, šalia pagrindinių miesto vartų. Ši šventykla yra antra pagal dydį iš visų esančių Agrigente. Senovėje statinys buvo garsus dėl jame buvusios Heraklio statulos, kurią 73 m. pr. Kr. mėgino pavogti pagarsėjęs meno vagis Caius Verres. Graikų laikais pastatas nukentėjo nuo gaisro, vėliau rekonstruotas romėnų, kurie pastatė tris mažus kambarius, skirtus dievų garbinimui. Viename iš jų rasta didelė Asklepijaus statula.
Olimpiečio Dzeuso šventykla buvo pagrindinė šventovė, pastatyta netoli pietinės miesto sienos. Tai vienas žinomiausių senovės Sicilijos statinių. Šventykla statyta dėkojant Dzeusui už pergalę prieš kartaginiečius 480 m. pr. Kr., tačiau taip ir nebuvo užbaigta dėl tų pačių kartaginiečių puolimo 406 m. pr. Kr. Jei ši šventovė būtų buvus pabaigta, ji taptų didžiausia šventykla graikų ir romėnų pasaulyje. Jos ilgis siekė 113,20 m, o plotis 56 m. Iki šių dienų ne daug teliko iš šventyklos, nes jos blokai buvo naudojami atstatant kitus pastatus.
Asklepijaus šventykla skirta medicinos dievui, Apolono sūnui. Ji statyta tarp 400-390 m. pr. Kr. Tai nėra didelė šventovė, jos ilgis siekia 22,14 m, o plotis 11,11 m. Lyginant su kitomis klasikinėmis Graikijos šventyklomis, šios apdaila nebuvo įspūdinga. Daugelis žmonių plūdo į šventovę, tikėdami, kad Asklepijus turėjo galią išgydyti sergančiuosius.
Heros šventykla, statyta V a. pr. Kr., tūno aukščiausiame slėnio taške, pietrytiniame miesto kampe. Ji skirta santuokos ir gimdymo deivei. Statinys, kaip ir kiti esantys slėnyje, stovi priekiu į rytus. Šventykla – stačiakampio formos su 34 kolonomis, kurių ilgis siekia nuo 41 iki 20 metrų aukščio. Šiandien, iš 34 kolonų vis dar stovi 30.
Dioskūrų arba Kastoro ir Polideuko, Ledos ir Dzeuso vaikų šventykla, statyta maždaug V a. pr. Kr. Statinys nebuvo didelis, jo ilgis siekė 34,12 m, o plotis 15,86 m. Tik keturios iš 34 kolonų vis dar stovi tarp šventyklos griuvėsių. Beje, tai labiausiai fotografuojamas objektas slėnyje, tapęs tikru Agrigento miesto simboliu.
Ugnies dievo Hefaisto šventykla statyta maždaug 430 – 425 m. pr. Kr. Labai mažai kas liko iš šios šventovės iki šių dienų. Galima pamatyti tik du nepabaigtus statinio stulpus. Pasak legendos, šis dievas turėjo savo kalvę po Etnos ugnikalniu.
Demetros šventykla buvo skirta grūdų ir derliaus deivei. Statinys statytas apie 480 m. pr. Kr. Šventyklos vietoje dabar stovi maža senovinė San Biago bažnytėlė, kurios statyboje panaudotos šventyklos liekanos.
Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą
sxc.hu nuotr.
