Kuo įdomi Šri Lankos virtuvė

migrationology.com nuotr.

Kiekviena išvyka – tai ne tik miestų, muziejų ar gamtos objektų lankymas. Keliautojui nemažesnį įspūdį palieka ir vietinių skonių, aromatų, kulinarinių tradicijų pažinimas, todėl susipažinimas su vietine virtuve – malonus būdas plėsti savo akiratį ir praturtinti pažintines keliones.

Šri Lankos virtuvė daugeliu požymiu panaši į Indijos virtuvę – abi šalys yra geografiškai arti viena kitos, jų gyventojams prieinami tie patys ir panašūs produktai. Tačiau Šri Lankos virtuvė jokiu būdu nėra indiškosios kopija. Turtinga salos gamta siūlo savus produktus bei jų derinius, o šimtmečius čia užsukdavę bei gyvenę įvairių tautų pirkliai ir kolonizatoriai papildė vietines kulinarines tradicijas naujais bruožais. Šri Lankos virtuvė turi savų ypatumų skirtingose salos dalyse, tačiau visur ji yra patyrusi indų, arabų, kinų, malaizijiečių, o taip pat ir europiečių – portugalų, olandų, anglų kulinarinę įtaką. Šri Lankoje įprasta per metus nuimti tris ryžių derlius. Jie yra pagrindinis vietinis produktas, iš kurio gaminami patys įvairiausi patiekalai. Net ir gana turtingi šrilankiečiai pusryčiams mielai valgo ryžių ir kokoso pieno košę kiribatį (kiribath). Šią sočią košę valgo ir vieną, ir su aštriais, ir su saldžiais priedais. Pietums – ryžiai su daržovėmis, vakare – ryžiai su žuvimi. Paprasta mitybos formulė, nepriklausanti nuo turtinės padėties. Tačiau tai visai nereiškia, kad šrilankiečių virtuvė monotoniška ir nuobodi. Kaip tik atvirkščiai. Kai nuolat valgomas tas pats produktas, jį stengiamasi visokiais būdais paįvairinti. Beje pačių ryžių Šri Lankoje yra gal koks penkiolika rūšių, o skiriasi jie ne tik forma, skoniu, bet ir spalva.

Kitas pagrindinis šrilankiečių maitintojas – tai palmė, aprūpinanti riešutais, iš kurių spaudžiamas aliejus, o iš žiedų gaminamas sirupas ir net alkoholis.

Pagaminti ryžius galima daugeliu būdu. Išvirti kokoso piene ar mėsos sultinyje (pavyzdžiui biriani, kurio receptą atvežė musulmonai). Ryžius galima valgyti su kariu ar vietine varške. Per šventes – ryžiai patiekiami su šafranu ir razinomis.

Dažnai naudojami ir ryžių miltai. Pavyzdžiui pitu – pakepinti ryžių miltai su kokosu sudėti į bambuko vamzdelį ir kaitinami garuose. Valgomi su kariu ar baklažanų troškiniu. Roti – papločiai iš ryžių miltų ir kokoso minkštimo. Jie yra neutralaus skonio, todėl galima valgyti su bet kuo – ir su kariu, ir su saldumynais.

Šri Lankos virtuvės neįmanoma įsivaizduoti be prieskonių, kurių yra daugiau nei penkiasdešimt rūšių. Dauguma turi ir vaistinių savybių. Populiariausias – karis, su kuriuo gaminamas tikras patiekalų kaleidoskopas: su daržovėmis, mėsa, žuvimi, lęšiais, pupelėmis ar net vaisiais. Šri Lankoje galima paragauti kopūstų, agurkų, burokėlių ir net mango kario. Karis susideda iš daugiau nei 12 komponentų: kario lapai, krapų ir garstyčių sėklos, kardamonas, kalendra, cinamonas, gvazdikėliai, pipirai, kmynai, šafranas, ciberžolė ir kt. Kartais aromato pagerinimui netgi įmaišoma džiovintos smulkios žuvies umbalakados, sutrintos į miltelius. Neretai prieš įmaišant į patiekalus karis paskrudinamas ant sausos keptuvės, todėl jo spalva būna tamsesnė, nei įprasta. Kario prieskonių galima nusipirkti visame pasaulyje, tačiau Šri Lankoje niekas neperka gatavo mišinio. Kiekviena šeimininkė turi savo „patį teisingiausią“ kario receptą, kuris yra perduodamas iš kartos į kartą.

Pagrindiniai pieno produktai – iš rauginto buivolės pieno pagaminta skani varškė arba tirštas jogurtas. Jie valgomi nesaldinti arba gardinami palmių sulčių sirupu, kuris gaminamas virinant palmių sultis kol sutirštėja ir pasidaro panašus į medų. Deja, palmių sirupo beveik neįmanoma rasti už Šri Lankos ribų.

Labai įdomaus skonio patiekalas yra pol-sambol. Kokoso minkštimas sutrakuojamas, sumaišomas su pipirais, svogūnais, laimo vaisiais ir smulkiais džiovintos žuvies gabaliukais.

Šri Lankoje paprastai kepama kokoso aliejuje. Dažnai maistas ruošiamas moliniuose induose ant atviros ugnies. Tossai – savotiški blynai iš lęšių, iškepti sezamo aliejuje ir dažniausiai gardinami svogūnu ir kmynais. Appa – plonyčiai blynai iš ryžių miltų ir kokoso pieno su parūgusiomis kokosinės palmės žiedų sultimis, kurie suveikia lyg mielės. Tokio blyno viduryje įkepamas kiaušinis. Kartais blyno pagrindas daromas iš kokoso drožlių. Šie blynai kepami dubenėlio formos keptuvėse, todėl patys iškepa lyg dubenėliai, labai gražiai atrodo ir yra labai gardūs su plonais traškiais pakraštėliais, tačiau juos pagaminti reikia nemenkų įgūdžių, ir šrilankiečiai retai kada juos kepa namuose.

Indiapa – ploni vermišeliai iš ryžių miltų, gaminami ant garų, ant lėtos ugnies. Jie – daugelio kitų patiekalų sudėtinė dalis.

Ačarė ir čatniai (achcharu, chatney) – acte su prieskoniais konservuotos smulkintos daržovės ir vaisiai europiečiui yra šiek tiek neįprasto skonio, tačiau daugeliui patinka. Tai dar vienas vietinės virtuvės ypatumas – su vaisiais elgiamasi taip pat, kaip su daržovėmis: jie rauginami, marinuojami, kepami, patiekiami su aštriais prieskoniais.

Saldumynai irgi mėgstami. Vattalapan – kokoso pieno, rudo cukraus ir kokoso palmės sulčių karamelė, į kurią įmaišoma riešutų, kiaušinių, prieskonių. Saldumynai gaminami ir iš ryžių, sezamo. Kaip desertas dažnai pasiūlomi skystoje tešloje kepti įvairiausi vaisiai, dažniausiai – banano gabaliukai. Beje, ir ananasai valgomi pakepinti gabaliukais, tačiau jie ne visada prieš tai padažomi į tešlą.

O pats geriausias desertas be abejo – švieži vaisiai. Šri Lanka turtinga visais šioms platumoms būdingais tropiniais vaisiais, čia dera ananasai, durianai, papajos, mangai, greipfrutai, rambutanai, ličiai ir daugelis kitų.

Iš vietinių gėrimų ypač mėgstamas tambilis – gaivus nealkoholinis gėrimas iš kokoso. Alkoholiniai gėrimai dažniausiai gaminami iš kokoso palmės žiedų sulčių. Tačiau šrilankiečiai alkoholio vartoja mažai. Beje, ir valgo jie nedaug. Mėsos, žuvies ar kitų jūros produktų čia naudojama mažai. Nors jie nelaiko savęs vegetarais, tačiau gyvūninės kilmės baltymai tradiciškai maiste sudaro labai nedidelę dalį.

Nors šiuolaikinėje Šri Lankoje dažnai naudojami stalo įrankiai, tradiciškai priimta valgyti ranka (tik dešine!), beje valgoma labai tvarkingai.