Keleivių teisės keliaujant lėktuvu. Žala patirta dėl vėlavimo

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Keleivių teisės keliaujant lėktuvu. Žala patirta dėl vėlavimo Vežėjas atsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo vežant oru keleivius, bagažą arba krovinius. T.y., jeigu į galutinį kelionės punktą atskridote vėliau nei buvo numatyta vežimo sutartyje bei dėl to patyrėte žalą (pavyzdžiui, nespėjote persėti į kitą lėktuvą ar traukinį ir praradote bilietą, praleidote svarbų susitikimą, pavėlavote į renginį, atvykote vėlai ir dėl to turėjote papildomų transporto išlaidų ir kt.), remdamiesi Monrealio konvencijos 19 straipsniu galite reikalauti, kad aviakompanija ją atlygintų, nebent oro vežėjas įrodo, kad jis ir jo darbuotojai bei atstovai ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių žalai išvengti, arba tai, kad jam ar jiems nebuvo įmanoma imtis šių priemonių. Aplinkybės, atleidžiančios aviakompaniją nuo žalos, atsiradusios dėl skrydžio vėlavimo, kompensavimo, paprastai, yra tokios kaip nepalankios oro sąlygos, netikėtas techninis gedimas, oro erdvės pralaidumo trūkumas, streikai, politiniai neramumai ir kt. Maksimalus žalos, atsiradusios dėl skrydžio vėlavimo, atlyginimo dydis, kurio gali reikalauti keleivis, negali viršyti 4694 specialiųjų skolinimosi teisių vienetų (apie 5470 eurų). Keleivis kreipdamasis dėl žalos atlyginimo turėtų sugebėti ją įrodyti. Jei aviakompanija atsisako atlyginti dėl vėlavimo patirtą žalą arba nesutaria dėl tokios žalos atlyginimo dydžio, galutinai ginčas gali būti išspręstas tik teismo keliu, kadangi Monrealio konvencijos nuostatų įgyvendinimas yra teismų kompetencija.

Atkreipiame keleivių dėmesį į tai, kad sąvokos skrydžio atidėjimas ir skrydžio vėlavimas iš esmės skiriasi. Skrydis yra atidedamas, kai skrydžio išvykimas yra nukeliamas tam tikram laikui, tačiau vėliau šis skrydis yra vykdomas. Skrydžio atidėjimo atveju, keleivius gina Reglamentas (EB) Nr. 261/2004. Tokiu atveju, anksčiausiai po 2 valandų laukimo keleiviai įgyja tam tikras teises. Nors skrydžio vėlavimą dažnai lemia skrydžio atidėjimas, tačiau skrydis gali vėluoti ir dėl kitų priežasčių. Net, jei išskridimas įvyko laiku, skrydžio vėlavimas yra galimas dėl prastų oro sąlygų, dėl oro erdvės pralaidumo apribojimų, dėl techninio gedimo ir kt. Tiesa, tokie atvejai priskiriami prie force majeure, todėl aviakompanija neprivalo keleiviui atlyginti dėl vėlavimo atsiradusių nuostolių, tačiau ji privalo sugebėti įrodyti tokių aplinkybių įtaką skrydžio vėlavimui. Nesant panašių aplinkybių, oro vežėjas yra atsakingas už žalą, patirtą dėl vėlavimo.