Uluwatu šventykla – Balio salos puošmena
Raštuose minima, jog Uluwatu šventyklos statyba buvo inicijuota Majapahit vienuolio Mpu Kunturan, įkūrusio kelias kitas svarbias šventyklas Balio saloje prieš 1000 metų. Šiek tiek vėliau, iš pietryčių Javos kilęs kunigas Dhang Hyang Dwijendra, šią šventyklą pasirinkęs dvasinės kelionės galutiniu tikslu, prisidėjo prie jos išplėtojimo. Salos gyventojai tiki, jog kunigas Uluwatu šventovėje pasiekė aukščiausią dvasinį lygį, – nušvito spindulių pluoštu ir išnyko.
Pietinėje Balio dalyje esanti šventykla kartu su dar penkiomis laikoma švenčiausiomis garbinimo vietomis visame Balyje. Gyventojai tiki, jog šios šešios šventovės palaiko salos dvasinę pusiausvyrą.
Ties vandenynu pakibusios uolos viršūnėje (70 metrų virš jūros lygio) stūksanti Uluwatu šventykla garsėja ir nuostabiais saulėlydžiais bei vakarais rengiamais Kecak šokio pasirodymais. Čia pat kiekvieno turisto laukia pažintis su smalsiomis beždžionėmis, kurios ne tik džiugina smalsuolių akis, tačiau ir vagia.
Pura Uluwatu buvo sunkiai pasiekiama iki 1983 m., be to 1999 m. žaibo iškrova sudegino dalį šventyklos. Po kelių rekonstrukcijų statinys atgavo savo pradinę formą ir šiandien šventykla atvira visiems norintiems apžiūrėti. Tiesa, turistams patekti į šventyklos vidų galima ne visada. Įvairių ceremonijų metu įleidžiami tik tikintieji, kitomis dienomis – visi kiti, kurie vilkės kuo uždaresnius drabužius.
