Keliautojų įspūdžiai: Nuo Raudondvario iki Raudonės

Kol geras oras pakeliauti – ne per karšta, nelyja ir nėra itin šalta – išsiruošėme aplankyti kelis netolimus dvarus. Oro sąlygos svarbios, todėl, kad aš mėgstu visur pasiimti šunis. Na, juk reikia susipažinti ir su savo gimtu kraštu, tuo labiau, kad tikrai yra vietų vertų dėmesio.

Pirmasis sustojimas Raudondvaryje.

Kaip didikų rezidencija, Raudondvaris minimas nuo 1615 metų, pastačius dvaro rūmus. 1652 m. Raudondvario dvarą nupirko Radvilos. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. 1819 m. dvarą įsigijo Mykolas Tiškevičius. 1830-1831 m. sukilimo metu dvaro rūmai apgriauti, po to buvo pertvarkyti ir papildomai pastatyti kiti mūriniai dvaro pastatai: oranžerija (1837-1839 m.), pietinės oficinos antrasis aukštas (1839 m.), šiaurinė oficina (1840 m.), XIX a. viduryje – arklidės ir ratinė. Valdant Tiškevičiams (iki 1915 m.) dvaras garsėjo kaip kultūros ir meno centras. Raudondvario dvaro sodyba įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Statinių kompleksų sąrašą. Šiuo metu Raudondvario dvaro sodybos teritoriją sudaro 15,41 ha ir vizualinės apsaugos zona – 41,14 ha.

Dvaras restauruojamas, todėl truputį pasifotografuojame, pasivaikščiojame po parką ir traukiame toliau.

Kitas sustojimas Veliuonoje. Miestelio centre yra labai patogi apžvalgos aikštelė, kurioje nepraleidžiame progos vėl pasifotografuoti. Nuo jos atsiveria tikrai labai gražūs vaizdai.

Veliuonoje stovi mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (statyta 1636–1644 m.), yra Antano ir Jono Juškų vidurinė mokykla (su tautosakininkų brolių A. ir J. Juškų ekspozicija), biblioteka, stovi dvaro sodyba (XIX a. pradžia, dabar kraštotyros muziejus), Vytauto ir Gedimino paminklai, Kristaus skulptūra.

Stačiuose Nemuno slėnio krantuose stūkso du Veliuonos piliakalniai maždaug 30 m aukščio, papiliai, piliavietės. Čia ant piliakalnio stovėjo Junigedos pilis, kuri nuo 1315 m. vadinama Veliuonos vardu. Manoma, kad čia, kryžiuočiams pirmąsyk panaudojus šaunamąjį ginklą žuvo ir buvo palaidotas kunigaikštis Gediminas.

Netoli Vytauto paminklo yra mitologinis akmuo su įspausta pėda. Pasakojama, kad statant bažnyčią, velnias pagrobė akmenį, tačiau Mergelė Marija atėmė iš jo akmenį ir grąžino bažnyčios statybai. Nuo to laiko akmenyje liko įsispaudusi Marijos pėda. Tačiau istorikai spėja, kad akmenys su pėda dažniausiai žymėdavo senovės genčių gyvenamąsias vietas. Netoli šio akmens yra S. Straigio sukurta meninė kompozicija – ant akmens padėtas kalavijas ir karūna. Tai simbolizuoja tuos laikus, kai Veliuona XIII a. pabaigoje – XV a. pradžioje, 250 metų trukusiame gynybiniame kare prie kryžiuočius buvo svarbiausias Lietuvos gynybos centras.“

Atvažiuojame į Raudonės pilį – mūsų galutinį kelionės tikslą. Man labiau ji primena dvarą.

Pilį pastatė miško pirklys Krišpinas Kiršenšteinas XVI a. pabaigoje Raudonėje pagal olandų architekto Nornhardt projektą. Vėliau, įsikūrė jų giminaičiai Olendskiai XVIII–XIX a. keliskart perstatė pilį.

Pirmiausia kopiame į bokštą, nuo kurio viršaus atsiveria tikrai puikūs gamtos bei pačios pilies vaizdai.

Ir čia staiga išlenda mano beždžioniški genai (ir iš kur aš juos gavau?) ir man prireikia pirmiausia atsisėsti ten, kur aukštai, vėliau atsistoti ir pasivaikščioti. Ten aukštai tikrai gera, ypač kai stovi, net kaip tam skrizdėliukui iš animacinio filmuko norisi dainuoti: „Aš viršūnę pasiekiau, o jūs pasilikote žemai”.

Dar keli pilies parko ir jo apylinkių vaizdai.

Grįžtant namo nusprendėme užsukti ir į Belvederio dvarą. Juk Raudonės dvare taip gražu, o ten gal dar gražiau?

Belvederio dvaras – respublikinės reikšmės architektūrinė, urbanistinė vertybė. Pastatytas XVIII-XIX a. iškilusios didikų Burbų giminės atstovo Kauno gubernijos bajorų maršalkos Kleto Burbos. Apie 1880-1881 m. rūmai buvo perstatyti. Belvederio dvaras privatizuotas 2005 metų pabaigoje. Šiuo metu rengiami jo pritaikymo turizmo poreikiams projektai. Dvare numatoma teikti konferencinio turizmo paslaugas, plačiai panaudoti regiono rekreacinius išteklius, plėtoti muziejinę veiklą.“

Iš to, koks vaizdas atsivėrė mūsų akims, galiu teigti, kad planai vis dar ruošiami… Truputį gaila, jog nyksta tokie istoriniai pastatai.

Tai ir viskas!!! Tikiuosi, patiko pakeliauti kartu su mumis.

Urkistravel.lt dėkoja už kelionių įspūdžius Prancūzų buldogų veislynui “Triumfo arka”.