2014-10-24 Laplandija , Rovaniemis

Laplandijos hipnozė ir laplandiškos pramogos

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį Siųsti el. paštu

organizatorių nuotr.

Mūsų vaikystės žiema: nepraeinami griūvantys sniego kalnai, it pasakose baltais kupolais pasipuošę eglės, sidabru šviečiančios pušų šakos, nuo šalčio pyškančios tvoros, medinių trobelių languose pražydę snaigės… Norime tokią žiemą parodyti savo vaikams, norime ir patys sugrįžti į savo vaikystės rojų. Todėl ir važiuojame į Laplandiją – šiauriausią Suomijos provinciją.

Laplandijos hipnozė

Laplandija pakeri: papuoli tarsi į paralelinį pasaulį. Tolstant į šiaurę keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir žmonių gyvenimo atributai. Prie namų jau stovi ne vien automobiliai, bet ir sniegomobiliai; prie namo durų puikuojasi kalėdiškai papuoštos šluotos. Kur ne kur gali pamatyti ištisas kinkomų šunų gyvenvietes. Kiekvienas turi savo būdą, visi loja ir šitaip sudaro šuniško didmiesčio įspūdį. Greta miestelių užšalę upės ir ežerai yra virtę vietinio transporto magistralėmis. Kitur net į ledą įkalti kelio ženklai, kad, neduok Dieve, įvykus nelaimingam atsitikimui, policija ir draudikai galėtų nustatyti, kas ir kodėl važiavo ne ta upės juosta.

Važiuojant atsiveria, rodos, neaprėpiamos platybės. Tuomet pagalvoji: na štai, žmonija baigėsi. Čia ir atstumo pojūtis kitoks: trys šimtai kilometrų šiaurėje yra “arti”. Čia nejučiom sustoja laikas ir isteriškai skubanti mūsų kasdienybė atrodo tokia paika ir beprasmė. Rodos greitai leki šunų kinkiniu (tik laikykis, kad posūkyje neišvirstum ir neprasmegtum pusny), rodos išspaudi sniegomobilio vairalazdę iki 80 km/h, pasakiški miško reginiai akimirksniu lekia pro šalį, bet vidinio skubėjimo nėra – jis liko Lietuvoje. Kalėdų senio kaime žioplinėji nykštukų pašte, klaidžioji ledo rūmų koridoriais, samių amatininkų išmone žaviesi suvenyrų parduotuvėlėse ir, žinoma, apkabini vienintelį tikrą Kalėdų Senį. Ir niekur neskubi. O elnių safaris – tikras meditacinis stebuklas, nori to ar ne, viskas vyksta savaime. Sėdėdamas šiaudais išklotose rogėse, apklostytas kailiais, dvi valandas kirkuoji užpustytais miško takeliais prie miško glūdumoj laukiančio laužo. Netikėtai atsiveria siela: gali išpasakoti visai nepažįstamam „rogių kaimynui“ visą savo gyvenimą, gali pats sau atlikti metų ataskaitą ar tiesiog svajoti… O virš galvos, visai visai žemai žiba didelės žvaigždės…

Laplandiškos pramogos

Ranua zoologijos sodas. Ar kada nors lankėtės sniege paskendusiame laukinės gamtos parke? Ar kada matėte poliarinius gyvūnus jų natūralioje gyvenamoje aplinkoje? Lengvoje prieblandoje skendinčiame miške vaikštinėdami mediniais takeliais ir tilteliais (vaikai čiuoždami rogutėmis), grožėsitės lokiais, lūšimis, pelėdomis, aplankysite jauniausią parko gyventoją – šiemet gimusį baltąjį lokiuką Ranzo. Pasiekę gyvūnų varovų jurtą, galėsite ten užsikurti ugnį, išsikepti savo atsineštą dešrelę ar pasičirškinti lašinių gabalėlį, o jei norėsite stipriau užkąsti, galėsite apsilankyti laplandiškų patiekalų restorane. Mažieji galės apsukti ratuką vaikišku sniegomobiliuku, suaugusieji pasisems idėjų suvenyrų parduotuvėlėje (amatininkų darbai žavi paprastumu ir išmone), visa šeima kartu nusifotografuos ledo jurtoje.

Kalėdų senelio Joulupukki kaimelis Joulumaa. Iškart pamatysite Kalėdų senelio namą, šaltu sidabru žėrinčią elgę ir mėlyna gija pažymėtą poliaračio ribą. Žengėt žingsnį ir jūs jau kitapus poliaračio! Dabar jau galėsite pašte stebėti nuoširdžiai triūsiančius nykštukus, išsiųsti į namus atviruką, pažymėtą firminiu Joulupukki spaudu; grožėtis suomių amatininkų darbais daugybėje suvenyrų parduotuvėlių, apšilti kavinėse ar restoranėliuose. Norintys patirti žiemiškas suomių vaikų pramogas, užsuks į Ledo pilį ir smagiai lėks medinėmis rogėmis, leisis nuo ledo kalnų ir ropos ledo tuneliais. Apsilankę Kalėdų rotondoje susipažinsite su Kalėdų šventimo tradicijomis įvairiose pasaulio šalyse, grožėsitės kalėdinių žaisliukų ekspozicija, o bakstelėję pirštu į stebuklingą gaublį, pamatysite, kaip įvairių tautų amatininkai gamina kalėdinius žaislus. O dabar visų svarbiausias momentas – susitikimas su vieninteliu tikru Kalėdų seneliu!

Naktinis sniegomobilių safaris. Išklausę instruktažą, nuo galvos iki kojų apsirengę sniegomobilinkų rūbais, smagiai spaudžiate vairalazdę ir užšalusiom upėm, užpustytais tundros takeliais lekiate iki miško glūdumoj laukiančio laužo: vaišės, įspūdžiai, puikios emocijos. Jei naktis bus giedra ir žvaigždėta, jums gali pasisekti – galbūt pamatysite danguje šokančią Aurora Borealis! Visi metai bus laimingi ir vaisingi! Grįžę į viešbutį, kaitinatės tikroje suomiškoje saunoje ir įspūdžiais dalinatės tikrų žvejų stiliumi: o aš tai lėkiau 90 km per valandą greičiu… o aš tai posūkį išėmiau skrisdamas oru…

Šunų ferma. Apžiūrite šunų narvus, susipažįstate su draugiškais, bendrauti linkusiais keturkojais. Išklausote pasakojimo apie šunų auginimą ir veisimą, apšylate vaišindamiesi kava, arbata ir sausainėliais, o norintieji gali smagiai pralėkti žydraakių haskių ir nenuoramų laikų kinkiniu. Trasa neilga, bet su vėjeliu…

Elnių safaris. Sėdate į kailiais išklotas tradicines medines roges ir miško keliuku lėtai kinkuojate užpustytais tundros takais. Tik tyla, svaiginančiai tyras oras ir magiškas Laplandijos miško grožis. Pasiekiate paslaptingą miško aikštelę, kur lauks laužas, kailiais apkloti kelmai, karšta uogų arbata, ir stebuklingai skanūs lietiniai su mėlynių uogiene. Kaip tikri gamtos vaikai laužo ugnyje išsikepsite dešrelių, fotografuositės, bendrausite su smagiai nusiteikusiais samiais, o apšilę vėl sėsite į roges ir risnosite elnių fermos link. Čia jums bus įteiktos tikros elnių važnyčiotojo teisės.

Arktikum muziejus ir mokslo centras. Čia puikiai pristatyta ne tik samių, etninių Laplandijos gyventojų, bet ir visų šiaurės tautų priešistorė, papročiai, kultūra. Čia jūs suprasite, kokios atšiaurios gyvenimo salygos šiaurinėse teritorijose, kaip žmonės sugeba prisitaikyti ir kaip tai formuoja jų charakterį, mąstymą, gyvenseną. Apsilankysite Rovaniemyje, Nordbotene, jungiančiame 11 Laplandijos komunų, ir Aukštutinėje Laplandijoje (Inari, Utsjoki, Enontekije). Susipažinsite su šiom sritim nuo seniausių laikų iki šių dienų: dioramos, sumažinti modeliai, fotokoliažai, garsų pasaulis, video filmai pasakoja dešimtis Laplandijos mini istorijų. Muziejuje galima paklausyti gyvų ir mirusių Šiurės tautų kalbų, apsilankyti jurtose, apžiūrėti daugybę buities eksponatų ir tautinių kostiumų. Poilsio minutė Šiaurės pašvaistės teatre. Čia atsigulus ant grindų galima stebėti žaižaruojantį dangų (trimatė animacija), grožėtis nenuspėjamu Šiaurės pašvaistės šokiu.

Kelionė prabėga greitai, bet atrodo, jog visą amžinybę gyveni nepaliestos gamtos apsupty, gnaibomas ir gaivinamas „teisingo“ šalčio, o visai šalia – aukščiausio lygio civilizacija: patogūs ir šilti viešbučio kambariai, vakare laukiančios iškaitintos saunos, lašišom ir saldžiom laplandiškom silkėm nukloti pusryčių stalai… O jeigu sugalvosite Laplandijoje sutikti Naujuosius metus, pasistenkite sutikti juos netradiciškai. Šalia Rovaniemio, užsislėpusi tarp miškų, yra tokia Kemijoki upės sala, kurioje tik tradiciniai suomiški nameliai, saunos, restoranas ir jurta laužavietei. Vadinasi Laimės sala. Štai čia Naujuosius galima sutikti laukinės gamtos apsupty prie jurtoje degančio laužo. Apranga šventinė: slidininko kelnės, žieminė striukė, kepurė ir šalikas… Tikresnių Naujųjų metų nebūna!

Autorė: Rita Leonavičienė