Kelionė po Tunisą. Kartagina – vienas galingiausių miestų antikiniame pasaulyje
Manoma, kad miestas įkurtas finikiečių karalienės Didonės. Kartagina niekuo neišsiskyrė nuo kitų, tačiau gera geografinė padėtis per ateinančius penkis šimtus metų leido miestui tapti reikšmingu bei klestinčiu. Jame vykdavo intensyvi prekyba, kurios dėka kartaginiečiai turtėjo bei tuo pačiu didino savo karinę galią.
Kartagina buvo užėmusi dalį Šiaurės Afrikos, pietų Ispaniją ir Viduržemio jūros salas. Jie net kovojo su Sirakūzais dėl Sicilijos. Laimėjus karą, visa sala, išskyrus Sirakūzus, priklausė kartaginiečiams. Viskas pasisuko į blogą pusę 264 m. pr. m. e., kai Kartagina pralaimėjo Pirmąjį Pūnų karą su Roma, po kurio kartaginiečiai susilpnėjo. Praėjus šiek tiek laiko Kartagina atsigavo ir surengė pergalingus žygius į Ispaniją. Kartaginiečiams lipant romėnams ant kulnų dėl dominavimo Viduržemio jūroje, pastarieji surengė Antrajį Pūnų karą. Pergalės šūkius vėl skandavo Roma. Nors Kartagina po karo nusilpo, tačiau sugebėjo atsigauti. Tai ypač nepatiko romėnams, todėl jie surengė Trečiajį Pūnų karą, kurio metu iki pamatų sugriovė Kartaginą, o jos teritoriją užpylė druska, kad čia niekas daugiau negalėtų augti. Taip užsibaigė Kartaginos viešpatavimas. Vis dėlto, romėnai įvertino šios teritorijos strateginę vertę ir I m. e. a. atstatė Kartaginą, kuri tapo vienu iš svarbiausių miestų Romos imperijoje.
Susilpnėjus Romos imperijai, Kartaginą V m. e. a. buvo užėmę Vandalai, o šiek tiek vėliau bizantiečiai. 698 m. e. m., po daugelio sunkių kovų, miestą į rankas perėmė Omejadai. Jie apleido Kartaginą ir šalia įkūrė naują Tuniso miestą, tapusį pagrindiniu regiono centru.
Tik XIX a. viduryje buvo duotas leidimas pradėti archeologinius kasinėjimus. Tai viena pagrindinių lankytinų vietų šalyje, kurioje galima apžiūrėti romėnų amfiteatro, vilų, uosto, gatvių ir kai kurių pastatų liekanas. Teritorijoje rasti vertingi radiniai saugomi Nacionaliniame Kartaginos muziejuje.
