Maskva. Kremlius – pats žymiausias lankomas objektas
Rusijos sostinėje Maskvoje pats žymiausias objektas yra Kremliaus architektūrinis ansamblis, skaičiuojantis daugybę savo gyvavimo metų, tačiau nepraradęs savo grožio ir reikšmės. Iki šiol Rusija didžiuojasi Kremliaus didybe. Kremlius ir priešais jį stūksanti Raudonoji aikštė yra įtraukti į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Dabartinio Kremliaus vietoje iš pradžių buvo įsikūrusi nedidelė gyvenvietė, vėliau Kijevo ir Rostovo-Suzdalės kunigaikštis Jurijus Vladimirovičius Dolgorukis, valdęs XI amžiuje, toje vietoje pastatė medinę tvirtovę. Jam valdant pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose yra paminėta Maskva. Medinę tvirtovę šiek tiek vėliau pakeitė mūro sienos. Yra išlikę pasakojimų, kad XIVa. LDK kunigaikštis, gavęs Maskvos valdovų grasinimą užpulti lietuvių žemes, pasiuntė žinią maskvėnams, kad iki šv.Velykų jis įsmeigsiąs savo ietį į Kremliaus sieną. Maskva nesitikėjo tokio staigaus atsako, bet Velykų rytą išėję iš cerkvės pamatė lietuvių pulkus. Nors mūšis neįvyko ir buvo pasirašyta taikos sutartis, bet LDK kunigaikštis Algirdas išpildė savo pažadą – įsmeigė ietį į Kremliaus sieną. Taigi, jau XIV amžiuje yra minimas Masvos Kremliaus ansamblis, kurį sudaro gana daug įspūdingų objektų.
Kremliaus teritorija yra netaisyklingo trikampio formos ir užima 27,5 ha plotą, kurį juosia mūrinės raudonų plytų sienos su 20 bokštų. Dantytos Kremliaus sienos ilgis siekia apie 2235 metrus, o aukštis ir sienos storis yra skirtingas. Žemiausia siena yra 8 metrų, aukščiausia – 19 metrų aukščio. Atitinkamai kinta ir sienos storis: svyruoja nuo 3.5m. iki 6.5 metrų storio.
Architektūrinio ansamblio centre – Soborų aikštė, kurioje stūkso penkiabokščiai kupoliniai soborai. Viename iš jų vykdavo kunigaikščių ir carų vestuvės, jų vainikavimo ceremonijos ir laidotuvės. Šį išskirtinio grožio Uspenijos soborą suprojetavo architektas A. Fioravantis XV a. pabaigoje.
Maskvos kremliaus ansambliui priklauso ir kvadrato formos carų rūmai, vadinami Granovitaja palata, ir Ivano Didžiojo varpinė. Ši varpinė, pastatyta 1508 metais, primena degančią žvakę. Be to, ji stovi Maskvos centro pačiame viduruje ir iki pat Rusijos Revoliucijos nebuvo suprojektuotas joks aukštesnis už varpinę miesto pastatas.
Ilgą laiką nuo XIV a. vidurio iki XVIII pradžios Kremlius buvo Maskvos kunigaikščių ir Rusijos carų rezidencija. Tai viena didžiausių Europos tvirtovių. XVII amžiuje Kremliaus teritorija sparčiai plėtėsi, pastatyti puošnūs paradiniai rūmai, XVIII amžiuje iškyla sienas sutvirtinantys bastionai, o XIX a. – Didieji Kremliaus įūmai, Ginklų rūmai, sukurtas carų rezidencijos ansamblis.
Kremliaus rūmų salėse ir sobore įkurti muziejai, kurių ekspozicijose vertingi eksponatai: Rusijos valstybės regalijos, ikonos, Rusijos carų brangenybės, ant balto akmens pjedestalo stovi Caro varpas – Rusijos meno liejinys, išlikęs nuo XVIII amžiaus, ir didžiausia bei seniausia pasaulyje Imperatoriaus patranka. Prie vakarinės Kremliaus sienos driekiasi Aleksandro parkas, o palei rytinę teka Maskvos upė. Šiuo metu Kremlius – Rusijos Federacijos prezidento oficiali būstinė ir Rusijos galios simbolis.
Kremliaus sienos mena daugybę istorinių įvykių, todėl būtina aplankyti šį objektą, kad geriau pažintume rusišką dvasią.
