Pizos pasididžiavimas – žymusis Pizos bokštas

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Pizos bokštasPizoje esanti varpinė – žymiausias pakrypęs pastatas pasaulyje ir, be abejonės, pats populiariausias lanytinas objektas mieste. Tiesa, statinys turbūt nebūtų toks garsus, jeigu ne jo pasvirimas. Įdomus faktas, jeigu nors kiek bokštas būtų buvęs aukštesnis jo šiandien – nepamatytumėme.

„Stebuklų aikstė“

Pizos bokštas yra vienas iš keturių statinių, sudarančių Katedros pasatatų kompleksą, kurie išsidėstę – „Stebuklų aikštėje“ (Piazza de Miracoli).

Pirmasis pastatas išdygęs šioje aikštėje – Katedra (Duomo di Pisa). Vėliau, vakarinėje Katedros pastato pusėje pastatyta krikštykla. Tuomet pradėjo kilti varpinė, tačiau iki kol ji pradėjo veikti, šiaurinėje aikštės pusėje pastatytos Campo Santo (liet. šventasis laukas) – Senosios kapinės. Tai ketvirtasis ir paskutinis statinys Katedros aikštėje.

Visi, „Stebuklų aikštėje“ esantys pastatai – geriausias romantinio architektūros stiliaus pavyzdys Italijoje.

Pizos bokštas

Bokštas pradėtas statyti 1173 metais, rugpjūčio 9 d. ant smėlingo ir dumblėto podirvio, Katedros aikštėje. Šio statinio autorius Bonanas Pizietis, kuris taip pat įgyvendino katedros ir krikštyklos statybos planus. Deja, bokšto darbai sustabdyti po penkerių metų, kai trijų aukštų pastatas pradėjo krypti į šoną.

Būsimo architektūros šedefro statybos darbai atnaujinti tik po šimto metų. Jų ėmėsi architektas Džovaniui di Simonei. Nuo 1272-ųjų, per šešis metus buvo „prilipdyti“ dar trys aukštai, po kurių pastatas pakrypo į kitą pusę.

Beveik du šimtmečius trukę statybos darbai baigti 1372 metais. Tačiau ir po to bokštas sviro, kol galiausiai, 1838 metais, vieno architekto įsakymu buvo liepta atkasti pamatus, tam, kad būtų nustatytas jų stabilumas. Po šių darbų – situacija dar labiau pablogėjo. Pastato krypimą stabilizuoti pavyko tik XX a. pab. – XXI a. pr.

Pizos bošktas, įskaitant ir varpinę yra aštuonių aukštų, cilindro formos. Pirmutinis aukštas susideda iš 15 didelių marmurinių arkų. Kitus šešis aukštus juosia po 30 mažesnių arkų. Aštuntame aukšte, kuriame – varpų kamera yra 16 arkų. Norint iki čia užlipti teks įveikti 297 spiralės formos laiptelius. Joje galima pamatyti septynis, skirtingai skambantčius, varpus. Didžiausias varpas įkeltas 1655 metais.

Dėl pasvirimo objekto aukštis vienoje pusėje – 55,86 m, kitoje – 56,70 m. Sienų plotis ties pagrindu 4,09 metro, viršuje – 2,48 metro. Statinys sveria net 14500 tonų.

Prieš rekonstrukcijos darbus tarp 1900 ir 2001 metų, bokštas buvo pasviręs 5,5 laipsnių kampu, tačiau šiuo metu pakrypęs – 3,99 laipsniais. Tai reiškia, kad bokšto viršūnė yra nukrypusi nuo vertikalaus taško per 3,9 metro.

Bendra Pizos bokšto statybų trukmė – nuo 185 iki 195 metų.

Šiuo metu varpinė yra atvira lankytojams.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.