Šv. Stepono katedra Vienoje – viena žymiausių katedrų Europoje

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Stepono katedra Vienoje

Austrijos sostinės centre – žymioji Šv. Stepono katedra, atlaikiusi daugybę negandų: marą, badmetį, karus… Kelis kartus perstatyta, niokota, deginta, dabar restauruota ir džiuginanti tiek austrus, tiek miesto svečius. Sakoma, kad per metus šią vieną iš žymiausių Vienos objektų aplanko daugiau nei milijonas žmonių.

Šv. Stepono katedra stovi centrinėje miesto aikštėje ir yra laikoma viena iš žymiausių katedrų Europoje . Šis turistų pamėgtas objektas  yra ne tik miesto simbolis, bet ir turtingą praeities istoriją menantis pastatas. Pasakojama, kad anksčiau šioje vietoje stovėjusi bažnyčia, tačiau ją suniokojo gaisras. Vėliau bažnyčia  buvo perstatyta. Pagrindinis  pastatas yra gotikinio stiliaus, statytas XIV amžiuje. Vienintelė išlikusi ankstesnės bažnyčios dalis yra romantinio stiliaus vakarinis fasadas. Katedros titulas bažnyčiai suteiktas Austrijos kunigaikščių Alberto I ir Alberto II bei erchercogo Rudolfo IV valdymo metais. Kadangi statybos tęsėsi labai ilgai, galima įžvelgti skirtingus architektūrinius stilius. Pietinis katedros bokštas, dar ironiškai vadinamas ,,mažuoju Steponu“, yra gotikinio stiliaus. Jo smailioji viršūnė yra 137 metrų aukščio. Turistams yra sudaryta galimybė liftu pakilti į bokšto apžvalgos aikštelę ir iš arti įvertinti katedros stogo mozaiką bei apžvelgti miesto panoramą. Įspūdis iš tiesų ypatingas, jei įsiklausai į gido pasakojimą ir įsivaizduoji katedros didybę XIV amžiaus kontekste. Kaip buvo minėta, dar viena įspūdinga detalė –  bažnyčios stogas, dekoruotas glazūruotomis plytelėmis, kurios sudaro ryškų ornamentą. Pietinėje stogo pusėje plytelių mozaikoje išryškėja dvigalvis erelis, kuris simbolizuoja Habsburgų dinastiją, o šiaurinėje stogo pusėje – Vienos ir Austrijos herbai. Šiaurinis katedros bokštas taip pat labai svarbus, nes jame kabo varpas, va dinamas Pummerin. Šis katedros varpas yra didžiausias varpas Austrijoje, sveriantis apie 20 tonų. Pasakojama, kad pagal dydį šis varpas yra antrasis iš didžiausių vis dar skambančių varpų Europoje. Būtent šio varpo gaudesys padėjo garsiajam muzikui Liudvikui van Bethovenui suvokti, kad jis yra kurčias. Legenda byloja, kad L. van Bethovenas, eidamas pro katedrą, pastebėjo, kad varpo gaudesio išbaidyti paukščiai pasklido iš bokšto, žmonės sustojo ir klausėsi užvertę galvas, bet muzikas matė tik vaizdą, o varpų gaudesio negirdėjo… Bet ši negalia netrukdė kurti nuostabios muzikos.

Nors katedra vis dar tvarkoma ir vyksta darbai, tačiau turistai turi galimybę apžiūrėti dalį pastato. Katedros požemiuose yra Karališkoji, Vyskupų kriptos, čia saugomos kai kurių Habsburgų urnos.  Šiaurės rytų pusėje yra katakombos.

Man didžiulį įspūdį paliko austrų gebėjimas derinti senąją architektūrą, garsųjį paveldą ir modernumą. Šalia Katedros stūksto didžiulis modernus stiklinis pastatas. Atrodytų, kad tai visiškai nedera, netinka šalia šventovės. O iš tikrųjų yra atvirkščiai – žiūrėdamas į tąmodernųjį objektą tu vis tiek matai katedrą – tikslau jos atsispindintį atvaizdą didžiuliuose vitrininiuose pastato languose… Tai irgi yra labai žavu, priverčia susimąstyti ir apgalvoti praeities ir dabarties ryšio prasmę. Aplankę šį austrų pasididžiavimo objektą, nenusivilsite, o užsisakę ekskursiją po Katedrą sužinosite ne tik daugybę istorinių faktų, bet ir įdomių, ir juokingų istorijų…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.