Amsterdamas – nuodėmingų pramogų, dviračių ir kanalų miestas
Tarp vis populiarėjančių savaitgalio kelionių viena iš krypčių favoričių – Amsterdamas. Miestas, kuris niekada nemiega – turistams ir mieste gyvenantiems pramogos siūlomos 24 valandas per parą. Tačiau jis garsėja ne tik dėl pramogų gausos, kurių čia tikrai netrūksta. Amsterdame yra galybė įvairių lankytinų vietų, vien tik muziejų mieste yra apie 40, o kur dar įvairūs istoriniai paminklai ir ne vieną šimtmetį skaičiuojantys pastatai. Visa tai viename mieste – Amsterdame.
Mūsų kelionė įvyko kovo mėnesį, kada dar tik pradeda sprogti medžių pumpurai, žaliuoti žolė. Tiesa, gėlių žiedų čia jau netrūko – vien tik apsilankius miesto turguje akys raibo nuo margaspalvių tulpių. Nors žiedai buvo nuskinti, tačiau jie vis tiek miestui suteikė jaukumo, gyvybingumo bei grožio.
Kelionės į Amsterdamą planavimas buvo šiek tiek kitoks. Pirmiau užsisakėme viešbutį, tik po to lėktuvo bilietus. Tačiau, tai darėme dėl to, jog matėme, kad dar yra pakankamai lėktuvo bilietų, kurie kainavo 50 Lt asmeniui į abi puses su visais mokesčiais. Mokėjome Mastercard Prepdaid kortele, todėl išvengėme papildomų 45 Lt asmeniui. O planavomės kelionę šiek tiek ne iš tos pusės, kadangi bijojome prarasti tiesiog puikų nakvynės variantą. Įprastai nakvynė Amsterdame kainuoja apie 30 eurų už naktį, tačiau mes aptikome HEM hostelį, už kurį sumokėjome tik po 11 eurų už naktį. Taip už 3 naktis sumokėjome šiek tiek daugiau nei 200 Lt už dviejų vietų kambarį. Nakvyne likome patenkinti – buvome apgyvendinti viešbučio patalpose, todėl ir kambariai atitiko bent dvi žvaigždutes. HEM tinklas turi viešbutį ir hostelį, kurie įsikūrę vienas priešais kitą. Todėl nesupratome, ar gavome kambarį viešbutyje, nes hostelyje nebuvo kambarių, ar hostelyje yra tik keturių lovų kambariai (bent jau taip matėsi pro langą).
Didžiausios išlaidos buvo nuvykimui iš Eindhoveno oro uosto į Amsterdamą. Kadangi skridome su Ryanair kompanija, jos lėktuvai leidžiasi mažesniuose, ne pagrindiniuose oro uostuose, o Eindhoveno kryptis ir yra orientuota į turistus, norinčius pasiekti šalies sostinę. Vienam asmeniui autobuso bilietai iš Eindhoveno oro uosto į Amsterdamą ir atgal kainavo 42 eurus. Galima nuvykti ir traukiniu, kaina panaši.
Taigi į Amsterdamą atvykome vakare. Laimei, nors viešbutis buvo apie 10 km nuo centro, jį buvo galima pasiekti tiesiogiai tramvajumi. Vis dėlto, kambaryje atsiradome apie devintą valandą vakaro. Buvome šiek tiek nuvargę, todėl nuėjome tik iki vietinės parduotuvės ir grįžome atgal.
Išaušus rytui, oras buvo vėsus, tačiau tinkamas vaikščioti. Ėjom lydimi žemėlapio, todėl aplankėme tikrai nemažai lankytinų vietų. Iš tramvajaus išlipome šalia „Muziejaus aikštės“ (Museumplein). Šioje vietoje yra įsikūrę Van Gogo, Deimantų, Nacionalinis Olandijos muziejus (Rijksmuseum), šiuolaikinio meno ir dizaino (Stedelijk) muziejai. Tiesa, nenuėjome nei į vieną – bilieto kaina siekia 10 ir daugiau eurų. Tačiau norintys sutaupyti ir pamatyti gali nusipirkti miesto kortelę. Nors ji nėra pigi, įėjimas į muziejus bei viešasis transportas – nemokami. Jeigu esate neabejingi menui – nueiti į Van Gogo muziejų tiesiog privaloma. Jame saugoma didžiausia jo darbų kolekcija – virš 200 paveikslų ir 437 piešiniai. Van Gogas buvo olandų tapytojas, postimperesionistas, grafikas, gimęs 1853 metais.
Dienai įpusėjus apsilankėme pagrindinėje miesto aikštėje – Dam, pastatytoje apie 1270 metus. Tai viena pagrindinių susitikimo vietų tarp vietinių žmonių, kurioje įsikūręs žymusis vaškinių figūrų muziejus. Jame galima ne tik apžiūrėti, bet ir paliesti žymių asmenų vaškines kopijas. Šone Madame Tussauds muziejaus yra XVII amžiuje pastatyti Karališkieji rūmai – puikus klasikinės olandų architektūros pavyzdys. Rūmuose saugomas Rebranto mokinio Mozės paveikslas. Beje, rūmai buvo statomi ant 13659 polių. Aikštės viduryje puikuojasi 1956 metais pastatytas Nacionalinis paminklas, skirtas Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui. Aikštėje taip pat gausu mimų bei gatvės muzikantų, sukuriančių šiltą ir jaukią aplinką. Vėliau užklydome į Rebranto aikštę, kurioje yra šio olandų tapytojo paminklas, atgręžtas būtent į tą pusę, kur kurį laiką gyveno – žydų kvartalą. Šioje aikštėje prieš daugelį metų dominavo gynybinės miesto sienos. Ši vieta įžymi ir garsi ne tik dėl menininko statulos ar istorijos. Tai viena neramiausių ir judriausių miesto vietų, kurioje įsikūrę vieni geriausių naktinių klubų. Dienos metu žmonės gali prisėsti kavinėje ar restorane, naktį lankytojams atveriamos šokių aikštelės durys.
Kitas lankytinas objektas – Raudonųjų žibintų kvartalas, esantis maždaug už 1 kilometro nuo Rebranto aikštės. Į čia užsukome jau sutemus. Tikrai ne dėlto, kad pasilinksmintumėm, bet dėl to, kad vakare atsiveria tikrasis šio kvartalo veidas. Net kelionių gidai rekomenduoja apsilankyti ne bet kada, o vakare. Žmonių tūkstančiai, kurių dauguma atėjo smalsumo lydimi. Kiti – ieškodami pramogų. O jų čia tikrai netrūksta – barai, naktiniai klubai, „gyvi“ pasirodymai, sekso prekių parduotuvės, suaugusiems skirti muziejai bei už stiklo stovinčios plaštakės, viliojančios vyrus pasinaudoti jų teikiamomis paslaugomis. Klientų joms tikrai netrūksta. Skaičiuojama, jog mieste yra apie 7000 prostitučių, daugumą jų galima rasti būtent Raudonųjų žibintų kvartale. Taip siekiama užtikrinti damų saugumą bei užkirsti kelią lytiškai plintančioms ligoms. Mus iš tikro nustebino prostitučių įvairovė – jaunos, vyresnio amžiaus, liesos, stambios – visiems vyrų skoniams. Nors paslaugomis jų tikrai nesinaudojome, tačiau smalsumo vedami paklausėme kiek kainuoja – 50 eurų už 30 minučių. Brangus malonumas… Negaliu nepaminėti, kad vaikštant Raudonųjų žibintų gatvelėmis visą kelią lydėjo žolytės kvapas. Juk čia legalizuoti lengvieji narkotikai – grybukai, hašišas, marihuana. Tačiau teko skaityti, kad jeigu ir šių narkotikų turi daugiau nei 30 g – policininkams pagavus gali grėsti baudos ar net laisvės atėmimas.
Geriausiai pažinti Amsterdamą padėjo http://www.frommers.com tinklalapyje rasti miesto žemėlapiai. Atsispausdinome „Pasivaikščiojimo turas – Jordaan rajonas“ (Walking Tour: The Jordaan ), „Pasivaikščiojimo turas – Auksinio amžiaus kanalai“ (Walking Tour: The Golden Age Canals), „Pasivaikščiojio turas – senamiestis“ (Walking Tour: The Old Center). Eidami pagal žemėlapį pamatėme tikrai daug vertų dėmesio objektų.
Naują dieną pradėjome vaikščiodami Jordaan rajone, kuris įkurtas XVII amžiuje. Jame gyveno darbininkų klasės asmenys. Šiandien tai įvairių amatininkų, studentų namai. Apkeliavome ir šiaurinę, ir pietinę rajono dalis – puiki vieta apsipirkti, pasivaikščioti palei kanalus ar tiesiog pasėdėti restorane, gurkšnojant Heinekeno alų.
Vėliau pažintį su miestu tęsėme vaikštant palei Auksinio amžiaus kanalus. Jame ne tik įmanoma grožėtis kanalų gausa, čia įsikūrę įvairūs muziejai.
Didžiausios eilės prie Ana Frank muziejaus, kurį kiekvienais metais aplanko apie pusė milijono turistų. Ana Frank buvo žydų mergaitė, kuri su savo tėvais slėpėsi šiame name įrengtoje slėptuvėje nuo nacių. Joje Ana pradėjo rašyti dienoraštį, kuris tapo toks skaitomas, kad parduota daugiau nei 14 milijonų egzempliorių, o pati knyga išleista 60 kalbų. Po dviejų metų slapstymosi nežinomas informatorius išdavė jų buvimo vietą. Ana buvo ištremta į Bergeną – Belseną, kuriame 1945 metais mirė.
Einant pagal Auksinio amžiaus kanalų žemėlapį radome ir Biblijos muziejų, Van Loon muziejų, Teatro muziejų, apžiūrėjome Westerkerk bažnyčią, pastatytą tarp 1620 – 1631 metų. Tęsiant kalbą apie kanalus jų Amsterdame yra net 165, o bendras ilgis sudaro apie 76 km. Tad jei turėsite pinigėlių, tikrai rekomenduojame paplaukioti turistiniais laiveliais – tik taip atsiskleis tikrasis kanalų grožis ir jų didybė.
Keliaujant į viešbutį, išlipome prie gėlių turgaus. Jame galima nusipirkti įvairių skintų gėlių, daugiausiai – tulpių, gėlių sėklų ir svogūnėlių. Tulpių veislių bei spalvų įvairumas tikrai nustebino. Tėvams parvežiau margaspalvių ir mėlynų tulpių svogūnėlių – puikios lauktuvės iš Olandijos. Šalia turgaus buvo ir olandiškų sūrių parduotuvė – juk šalis ir jais garsėja, todėl tikrai nesinorėjo grįžti namo be tokių suvenyrų. Vondel parkas buvo dar vienas sustojimas keliaujant į viešbutį. Vasarą jame turėtų būti tikrai gražu, tačiau kada buvome mes – medžių pumpurai dar tik ruošėsi sprogti, gėlės dar tik dygo.
Diena prabėgo greitai. Pamatėme ir kitų įdomių vietų. Savaitgalis prabėgo šviesos greičiu. Juk tik dvi pilnos dienos Amsterdame. Pirmadienį parskridome į Kauno oro uostą, o jame pasitiko pasieniečiai su išmokytais užuosti narkotikus šunimis. Tad keliaudami namo, net neturėkite minčių namo parsivežti bent kiek narkotinių medžiagų.
2 komentarai Amsterdamas – nuodėmingų pramogų, dviračių ir kanalų miestas