Kur gimsta putojantis vynas? Vynuogių regionai Europoje

Priklausomai nuo to, koks buvo sezonas, rugsėjo ir spalio mėnesiai vynuogių augintojams tampa tikru išbandymu. Sekdami orų permainas ir stebėdami vynuogių nokimą, jie turi rasti geriausią laiką vynuogėms nuraškyti – derlius paprastai nuimamas per kelias dienas. Apie Europos vyno regionus žinome nemažai bei galime atskirti Burgundijos, Elzaso ar Toskanos vyną. O kur gimsta putojantis vynas?

Kokie populiariausi putojantiems vynams skirtų vynuogių auginimo regionai, pasakoja „Alitos“ produktų kokybės ir vystymo skyriaus vadovė Rasa Urmanavičienė.

Putojančių vynų gamybai skirtoms vynuogėms svarbios tam tikros oro sąlygos. Daugelis nustebs, kad šios vynuogės gerai dera ten, kur vėsios naktys. Be to, svarbu vietovės, kurioje auginamos vynuogės, aukštis virš jūros lygio, vyraujantys vėjai, drėgnumas, kiek saulės tenka vynuogėms. Istoriškai susiklostė, kad putojančiam vynui skirtos vynuogės gausiausiai auginamos Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, šiek tiek mažiau – Vokietijoje ir Austrijoje. 

Nepamirštama prancūziška klasika

Jei aplenktume Šampanę, tuomet putojančio vynuogių regionų sąraše iškart rikiuotųsi Elzasas ir Luaros slėnis, kuriuose auginamos vynuogės prancūziškam putojančiam vynui.

Elzase ir Luaros slėnyje gali augti daugelio rūšių vynuogės, tačiau gausiausiai auginama Chardonnay, Chenin blanc, Cabernet Sauvignon, Pinot Noir vynuogių. Vyndariai šiame regione laikosi labai griežtų taisyklių ir tradicijų, pavyzdžiui, putojančio vyno gamybai skirtą derlių skina tik rankomis. Be to, visi laikosi reikalavimo, kuriuo nustatyta, kad iš 150 kilogramų vynuogių galima išspausti ne daugiau kaip 100 litrų sulčių, skirtų prancūziško putojančio vyno gamybai.

„Alitos“ gėrimų gamybos meistrai puikiai pažįsta prancūziško putojančio vyno taisykles ir subtilybes, nes gamykla anksčiau iš Prancūzijos importuodavo žaliavą. Vėliau „Alita“ šiek tiek pakeitė kryptį ir pasirinko partnerius iš Italijos bei Ispanijos.

Renkasi žaliavą iš Valensijos regiono

Ispanijos saulėje noksta puikios Macabeo, Parellada, Xarello, Chardonnay ir Subirat vynuogės, tinkančios putojančių vynų gamybai. Baltą ar rausvąjį putojantį vyną ispanai dažniausiai gamina Penedeso regione, kataloniškoje Ispanijos dalyje. Ispaniški putojantys vynai buvo sukurti siekiant pakartoti šampano sėkmę XIX amžiaus pabaigoje – būtent tuo metu buvo užveisti seniausi vynuogynai, kurių derlius buvo skirtas putojančio vyno gamybai.

Šios pietinės Europos šalies vynuogių derlių kasmet stebi ir Lietuvos putojančio vyno gamintojai. „Alita“ savo žaliavai renkasi Valensijos regione užaugintas vynuoges. Lietuvą iš Ispanijos pasiekia Muscat vynuogių vynas. Šią rinktinę žaliavą iš Ispanijos „Alitos“ meistrai naudoja gamindami muskatinį  putojantį vyną.

Į mūsų šalį atkeliauja ir ispaniškas Airen vynuogių vynas, kurio subtilus skonis atsiskleidžia Alytuje pagaminto pirmojo lietuviško nealkoholinio putojančio vyno taurėje.

Romėniško vyno ištakų kraštas

„Alita“ daug dėmesio skiria itališkam vynui. O dėmesio centre atsiduria Emilija-Romanija regionas, kuris yra vienas iš produktyviausių regionų Italijoje, galinčių pasigirti putojančio vyno vynuogių derliumi. Tai gana ilga ir siaura teritorija, kurią sujungė Via Aemilia kelias, kažkada nutiestas specialiai tam, kad romėnai galėtų parsigabenti vyno. Regione dera Chardonnay, Riesling, Trebbiano, Pinot Noir, Sangiovese veislių vynuogės, kurias savo putojančių vynų gamybai naudoja „Alita“.

Iš Emilija-Romanijos regiono vynas leidžiasi į 2,5 mln. žingsnių kelionę, kad Alytuje virstų subalansuoto skonio putojančiu vynu. Kasmet iš šio regiono „Alita“ parsigabena vidutiniškai apie 2,8 mln. litrų vyno žaliavos.

Pastebima, kad Emilija-Romanija regionas įgyja vis didesnę reikšmę vyno pasaulyje. 15 proc. visų Italijos vynų pagaminama arba kildinama iš šio regiono. Nuosekliai didinamas ir vyno eksportas į kitas šalis. Didžiausios rinkos, į kurias iškeliauja regiono vyno žaliavos – Vokietija, JAV, Anglija, Šveicarija.

Rasa Urmanavičienė, „Alitos“ produktų kokybės ir vystymo skyriaus vadovė sako, kad gamybos meistrai iš Lietuvos tiesiogiai bendrauja su partneriais iš Italijos, lankosi vynuogynuose ir gerai pažįsta regiono vyndarystės tradicijas: „Itališkus Emilija-Romanijos regiono vynuogių augintojus galiausiai pasirinkome dėl vynuogių augintojų galimybės kasmet užtikrinti aukštos kokybės ir puikių skoninių savybių vyno žaliavas“.