Legendų apipintos Šokolado kalvos Filipinuose
© stop kadras, youtube.com
Nedidelę Filipinų provinciją Boholą išgarsinusios Šokolado kalvos kasmet pritraukia būrius turistų, keliautojų ir fotografų, kurie išsiilgę netradicinio ir įdomaus peizažo. Kalvos stebina tiek savo forma, tiek spalva: kai kam primena milžiniškus molinius statinius, kitiems – vaikišką piešinį, treti Šokolado kalvų formą sulygina net su moters krūtine. Tiesa, kiekvienam, žiūrinčiam į kalvų nuotrauką, sunku patikėti, jog tai gamtos, o ne žmogaus sukurtas šedevras. Tačiau žmogui sukurti tokius statinius būtų gerokai sunkiau negu, pavyzdžiui, Egipto piramides. Iš viso yra apie 1286 Šokolado kalvos, kurių aukštis svyruoja tarp 30 ir 50 metrų, o jų forma – aiškiai apibrėžta ir tiksli. Nors ir vadinamos Šokolado kalvomis, savo vardą kalvos įprasmina tik sausojo sezono pabaigoje – kai jas dengianti žolė paruduoja. Didžiąją metų dalį kalvos yra žalios spalvos.
Šokolado kalvos turi savo legendų. Pasak pirmosios, jos išdygo, kai du susipykę milžinai mėnesių mėnesius mėtė akmenis ir smėlį vienas į kitą, o kai pavargo ir susitaikė, paliko krašte betvarkę ir išvyko – akmenys ir smėlis liko stovėti kalvomis. Antroji pasaka šiek tiek romantiškesnė – tai meilės istorija tarp stipraus ir didelio milžino Arogo ir paprastos mergaitės Alojos. Kai Aloja mirė, milžinas Arogas negalėjo nustoti verkęs, o jo ašaros stingo į kalvas, kurios virto nenuginčijamu giganto sielvarto įrodymu.
Ne tik legendos supa Šokolado kalvas, bet ir mokslininkų ginčai. Geologai dar nerado vieningo paaiškinimo, kaip tokios netradicinės kalvos susiformavo. Populiariausia versija teigia, kad kalvos – nusistovėję jūrinių klinčių dariniai ant nelaidaus molio sluoksnio. Taip teigia ir bronzinė lentelė, kurią galima rasti užkopus 214 laiptelių iki kalvos viršūnėje esančios stebėjimo aikštelės.
