2020-01-28    Sankt Peterburgas

Sankt Peterburgo Kraujo Gelbėtojo šventykla – vienas iš TOP lankytinų objektų

Sankt Peterburgo Kraujo Gelbėtojo šventykla yra vienas įspūdingiausių architektūrinių objektų, pritraukiančių turistų dėmesį. Tai viena iš gražiausių Rusijos cerkvių, kurios puošybai statybų metu buvo panaudota gana daug tauriųjų metalų, akmenų ir brangakmenių. Išoriškai dėl naujojo stiliaus šventykla turi šiek tiek panašumų į Maskvos Vasilijaus katedrą. Tai vienintelis pastatas Peterburgo centre, kurio architektūriniai sprendimai nėra panašūs į itališkąją ar klasicistinę formą. Tačiau iš kitų miesto pastatų Kraujo Gelbėtojo šventykla išsiskiria savo spalvingumu, įvairumu ir stiliaus originalumu, kuris išgaunamas sujungiant skirtingų epochų stiliaus detales į vieną nedalomą visumą. Šventyklos išorė ir vidus buvo kuriami pačių žymiausių ir talentingiausių pasaulio menininkų.

Bažnyčios statybos truko ilgai. Ją suprojektavo vienas svarbiausių to meto Rusijos architektų Alfredas Parlandas, kuris yra pastatęs ne vieną garsią bažnyčią Rusijos sostinėje Maskvoje, taip pat Vladimire ir kituose miestuose. Architekto kilmė sietina su Baltijos vokiečių – škotų šeimomis, tačiau pats architektas augo Rusijoje, o jo šeimos nariai maždaug nuo 1800 m. tarnavo carams Peterhofe. Be to, architektas priklausė Peterburgo Menų akademijos nariams. Sumanymas bažnyčią pastatyti caro Aleksando II žūties vietoje iš tiesų pasiteisino, nors statybos užtruko: pradėta statyti 1883 m. ir baigta apie 1912 metus. Kaip jau minėta, tai caro tragiškos žūties vietoje iškilę maldos namai. Pasakojama, kad 1881 metais kovo 13 d. caro karietai važiuojant palei Gribojedovo kanalą sprogo vieno anarchisto konspiratoriaus mesta granata, kuri tik sukrėtė ir išgąsdino carą, bet nesužeisdė. Caras dar sugebėjo pats išlipti iš karietos. Tačiau tuo metu kitas konsperatorius pasinaudojo atsiradusia galimybe – susprogdindamas dar vieną bombą nužudė ne tik carą, bet pražudė ir save. Smarkiai kraujuojantis caras nugabentas atgal į Žiemos rūmus, tačiau gyvybės išgelbėti nepavyko – po kelių valandų caras mirė. Dėl tokios tragiškos caro žūties jo sūnus Aleksandras III nusprendė toje vietoje pastatyti bažnyčią kaip paminklą tėvo atminimui. Iš pradžių buvo suręsta laikina šventovė, o vėliau pradėtos dabartinė bažnyčios statybos. Tačiau architektūrinio ansamblio statybos darbai vyko labai lėtai, nors bažnyčios statybas ir finansavo imperatoriškoji šeima, prisidėjo ir privatūs rėmėjai. Pasirinktas netradicinis sprendimas – kelias, kuriame žuvo caras, turėjo būti apgaubtas bažnyčios sienų. Be to, pastatas turėjo tarnauti ne kaip sakrali vieta ar maldos namai, bet kaip paminklas caro atminimui. Todėl čia buvo įkurta koncertų salė, muziejus, vėliau pastatas atiduotas teatrui, o sovietmečiu iš viso buvo uždarytas. Tik XX a.pabaigoje imtasi renovacijos darbų ir pastatas vėl tarnauja kaip muziejus.

Dėl savo neįprastos formos ir spalvų gausos architektūrinis Kraujo Gelbėtojo šventyklos ansamblis patraukia lankytojų dėmesį ir yra vienas iš traukos objektų Sankt Peterburge.