Bulgarija. Pobiti Kamani – įspūdingas akmenų miškas šalia Varnos

Septynių kvadratinių kilometrų teritorijoje išsibarstę iki dešimties metrų aukščio įvairios formos luitai ir kolonos, kurių skersmuo siekia iki trijų metrų. Kai kurie jų yra tuščiaviduriai – tai išskirtinė šio akmeninės vietovės savybė (panašūs dariniai yra Kinijoje ir Madagaskare).

Skaičiuojama, kad akmenys pradėjo formuotis prieš keliasdešimt milijonų metų. Per tūkstantmečius gamta juos pavertė įspūdingomis skulptūromis. Kai kurios atrodo kaip žmonės, gyvūnai, monstrai, mitinės būtybės. „Akmeniniai sargai“, „Kupranugaris“, „Sostas“ – tai tik keli natūralaus meno kūrinių pavadinimai. Ir jei ne įvairios jų formos, nebūtų akmenims sugalvotos įdomios reikšmės. Tikima, jog energetinio rato centre apglėbus neaukštą koloną galima atsikratyti neigiamos energijos, o palietus falo formos akmenį – susilaukti palikuonių. Jeigu savo gyvenime norite sutikti amžiną meilę – jums padės įsimylėjėliams skirtas „Dievo meilės“ akmuo.

Teritorijoje akmenys suskirstyti į kelias grupes. Labiausiai žinoma ir turistų daugiausiai dėmesio susilaukia Dikilitašo (Dikilitash) grupė. Akmenų ansamblį sudaro daugiau nei trys šimtai įvairaus dydžio kolonų, išsidėsčiusių juostomis (850 m x 120 m). Strašimirovska (Strashimirovska) – dar viena ne ką mažiau įspūdinga akmenų grupė, esanti šalia Strašimirovo kaimo. Ji sudaryta iš keturių akmenų eilių, išsidėsčiusių iš šiaurės į pietus. Taip pat galima apžiūrėti Slunchevo ir Banovo akmenų grupes.

Laikui bėgant atsirado įvairių legendų apie šio paslaptingo miško atsiradimą. Pasak vienos, karalius nusamdė milžinus, kad šie pastatytų Pliskos miestą, kuris 681-893 m. po Kr. buvo Bulgarijos karalystės sostine. Milžinai iš toliausių pasaulio kampelių tempė akmenis. Kai šie grįžo, karalius pareiškė, jog miestas pastatytas ir liepė nutraukti savo darbą. Milžinai po šio pareiškimo numetė akmenis ant žemės, taip sudarydami „Akmenų mišką“. Kita legenda pasakoja, jog iš šių akmenų buvo suformuotos kolonos Poseidono šventyklai. Ne ką mažiau yra ir hipotezių, tačiau iki šiol mokslininkai nepriėjo vieningos išvados dėl šio paslaptingo „Akmenų miško“ atsiradimo, tačiau sutaria, jog tai natūraliai susiformavę akmeniniai dariniai.

Ši neįprasta ir turistus kaip magnetas traukianti vieta iš naujo atrasta 1829 metais, nors „Pobiti Kamani“ buvo žinoma kaip sakralinė vieta jau nuo neatmenamų laikų. Senųjų bulgarų, slovėnų bei trakėnų gentys čia aukodavo duokles dievams bei rengdavo įvairias religines apeigas.