Žvalgantis po Atėnų Akropolį

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Atėnų akropolis. Akropolį

Akropolio kalva (The Acropolis hill) – dar kitaip vadinama Atėnų „Šventąja uola“, yra populiariausia miesto vieta bei labiausiai žinoma visame pasaulyje. Akropolis – svarbiausias Graikijos kultūros atskaitos taškas, taip pat Atėnų simbolis, kuris atvaizduoja V a. pr. Kr. meno raidos apogėjų. Periklio aukso amžiaus metu, senovės Graikijos civilizacija ant kalvos atvaizdavo to laikotarpio idealius tam tikrų architektūrinių šedevrų pavyzdžius.

Pirmųjų gyvenviečių griuvėsiai ant Akropolio kalvos siekia Neolito epochą. Per šimtmečius uolėta kalva buvo naudojama ir kaip kulto vieta, ir kaip gyvenamasis rajonas. Užrašų gausa ir brangios aukos (marmurinės statulos, bronzinės ir molinės statulėlės bei vazos) Atėnės šventovėje rodo, kad miesto deivės kultas buvo pripažintas anksčiau už archainį laikotarpį (650-480 m. pr. Kr.).

Ką apžiūrėsite užkopę į Akropolio kalvą?

Pirmas lankytinas objektas, kurį pamatysite vos tik darbuotojai nuskanuos jūsų bilietus – pietiniame Akropolio šlaite esantis Herodo Atiko teatras, pastatytas II amžiuje. Manoma, kad Herodas Atikas pastatė šį odeoną norėdamas išpirkti kaltę, kurią jautė nužudydamas savo žmoną. Tuomet teatre galėdavo susėsti net 5000 žiūrovų. 267 metais statinys buvo sunaikintas Herulų (germanų genties) ir tik 1950 metais prasidėjo rekonstrukcijos darbai, per kuriuos teatras dalinai atstatytas. Net ir šiandien, ypač vasaros metu, galima jame pamatyti vykstančius spektaklius ar koncertus.

Atėnų akropolis

Į patį Akropolį pateksite peržengus propilėjus (vartus). Šiuos avangardistinius vartus pastatė architektas Mnesiklis (Mnesicles), statybai naudodamas baltą Pentelės (Pentelic) marmurą. Jie buvo pastatyti 437-432 m. pr. Kr. Vartai sudaryti iš centrinio pastato ir dviejų šoninių korpusų. Kolonados palei vakarinę ir rytinę puses turi dorėninio stiliaus kolonų eiles, o tuo tarpu jonėninio stiliaus kolonų eilės centrinį koridorių padalina į tris dalis. Pastato lubos buvo dekoruotos spalvingais stačiakampiais su pragręžtomis ertmėmis aplink stogą.

Atėnų akropolis

Propilėjų pietvakarinėje dalyje ant pylimo stovi Atėnės Nikės šventykla, kuri saugojo pagrindinį įėjimą į Akropolį. Šventykla pastatyta 420 m. pr. Kr. architekto Kalikrato (Kallikrates). Šventyklos šonus puošia jonėninio stiliaus keturių kolonų eilės, o sienų viršuje esančiose dekoratyvinėse juostose pavaizduotas dievų susirinkimas bei vaizdai iš mūšių. Marmurinės pastato sienelės dekoruotos Nikės (Pergalės) atvaizdais, saugančiais tvirtovės kraštą, ant kurio šventykla yra pastatyta.

Labiausiai į akis krenta didinga šventykla – Partenonas – pats svarbiausias ir charakteriškiausias senovės Graikijos civilizacijos paminklas ir iki šiol išlikęs jos tarptautinis simbolis. Partenonas pastatytas tarp 447 m. ir 438 m. pr. Kr., kaip padėka deivei Atėnei, o jo skulptūrinė apdaila buvo baigta 432 m. pr. Kr. Šio paminklo statybas inicijavo Periklis (Perikles). Pastato architektais tapo Iktinas (Iktinos) ir Kalikratas (Kallikrates), o visus statybos darbus prižiūrėjo garsus Atėnų skulptorius Feidijas (Pheidias). Šventykla pastatyta dorėniniu stiliumi, daugiausia naudojant Pentelės (Pentelic) marmurą. Pastatas yra apsuptas kolonų: po 8 kolonas ant siauresnių sienų ir po 17 kolonų ant ilgesnių sienų. Centrinė šventyklos dalis vadinama Sela (The Cella), kurioje stovėjo žymioji Atėnės skulptūra, pagaminta skulptoriaus Feidijaus (Pheidias). Partenono skulptūrinė apdaila yra unikalus dorėninės ir jonėninės architektūros derinys, kuriuo labai didžiavosi Periklis (Perikles), nes šis istorinis paminklas, be abejonės, arčiausiai siejasi su Atėnų miestu ir yra senovės Graikijos kultūros simbolis bei visuotinė vertybė.

Akropolis Atėnuose

Šiaurinėje Akropolio kalvos dalyje išvysite Erechtėjoną – įmantrus jonėninio stiliaus statinys, pastatytas tarp 421 m. ir 405 m. pr. Kr. Pagrindinis šventyklos pastatas buvo padalintas į dvi dalis, skirtas pagerbti du pagrindinius Atikos dievus: Atėnę ir Poseidoną-Erechtėjų. Pastato išorę puošia reljefinės plokštumos, kuriose yra vaizduojamas Atėnų karaliaus Erechtėjo (Erechtheus) gimimas, o šventyklos vakaruose esantį portiką laiko šešios Jonėninio stiliaus marmurinės moterų skulptūros – kariatidės (caryatids). Jų originalai saugomi Akropolio muziejuje, o jų vietoje pastatytos tikslios kopijos.

Akropolis Atėnuose

Pietiniame Akropolio šlaite, šiek tiek toliau nei Herodo Atiko teatras, pamatysite Dioniso teatrą, kuriame gimė Graikijos tragedijos. Šiame teatre kūrė Euripidas, Aristofanas, Sofoklis. Jame vykdavo teatro festivalis, skirtas dievui Dionisui – teatro globėjui. Apžiūrėti iš arti teatrą galima einant pietine Akropolio papėdės puse, žingsniuojant Dionyssiou Areopagitou gatve, tačiau teatras puikiai matosi ir iš Akropolio kalvos.

Akropolis Atėnuose

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.