Įspūdžiai. Pirmoji diena Paryžiuje: kelionė ir lankomiausi objektai

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Įspūdžiai. Pirmoji diena Paryžiuje: kelionė ir lankomiausi objektai Sekmadienio rytas, nejučia virpa širdis, truputį sukasi nervų kamuoliukas, tačiau šypsena iki ausų, nes šiandien laukta kelionė į meilės,vyno miestą – Paryžių. Patikra praeita sėkmingai, sėdime lėktuve ir jau stebime iš aukštai baltus Lietuvos laukus. Kadangi pigiausių skrydžių aviakompanijos „Ryanair“ ir „Wizzair“ leidžiasi į Beauvais oro uostą, kuris yra už 80 kilometrų nuo Paryžiaus, jums teks pirkti autobuso bilietą, kurio kaina į vieną pusę 16 eurų. Alternatyvų nelabai yra. Nors kai skridome į Lietuvą, lėktuve kalbėjau su panelėmis, kurios iš Beauvais gana laisvai nutranzavo iki Paryžiaus per dvi valandas, tad apie tokį variantą irgi galima galvoti, jei nenorite išleisti 32 eurų autobuso bilietams. Po kelionės autobusu, kuri truko vieną valandą mes jau stovime Paryžiuje, autobusų stotyje. Nuo čia prasideda mūsų 3 dienų kelionė po Paryžių, miestą, kuris yra visiems žinomas savo lankytinais objektais, nuostabiu vynu, ilgais batonais ir kitais dalykais.

Kadangi tikslaus maršruto kur eiti, ką daryti neturėjome, visų pirmiausiai ėjome link Triumfo arkos, kadangi ji yra prie pat autobuso stoties, kurioje jūs išlipsite. Prisipažinsiu, maniau, kad Triumfo arka nebus tokia didelė, bet ji didelė ir, be abejo, labai įspūdinga. Padarę keletą nuotraukų, apėję aplink ir pasigrožėję vaizdu nusprendėme pasiekti Eifelio bokštą pėščiomis. Juk tai pagrindinis dalykas dėl kurio turistai plūsta į Paryžių. Be to, mano nuomone, eiti iki tam tikrų objektų yra kur kas įdomiau, nei važiuoti metro. Metro jūs esate po žeme, o čia eidami pamatote tiek žmones, tiek pastatus, tiek gatvės artistus ir kt. Nebent esate pavargę po kelionės, mes nebuvome. Nors ir su galvos skausmu, tačiau su dideliu noru dar daug ką pamatėme per pirmą dieną. O Eifelio bokštas tikrai įspūdingas. Nuostabus jausmas apima, kada jį pamatai realiai, o ne atvirutėje, ar dar kažkur.

Vienas įdomesnių faktų apie šį bokštą. 1925-1934 metais kompanija Citroen naudojo Eifelio bokštą kaip reklaminį stendą. Tai buvo didžiausia reklama tais laikais. Ten siūlyčiau praleisti daugiau laiko, nes yra nuostabus parkas, galite pasėdėti, pasimėgauti vaizdu, pailsėti. Taip padarėme ir mes. Vienoje vietoje neužsisėdėjome ir turėjome tikslą pasiekti kitus objektus. Čia pasirinkome kelią, einanti palei upę. Pasiekėm Santarvės aikštę – didžiausia aikštė Paryžiuje, įsikūrusi tarp Tiuilri parko ir Eliziejaus laukų, o jos centre stovi 3 200 metų senumo obeliskas, atgabentas iš Egipto. Judėjome toliau per Tiuilri parką, kuriame buvo galima pamatyti nuostabių fontanų, du didelius baseinus, daugybę įvairiausių skulptūrų. Pasiekėme dar vieną žinomą Paryžiaus vietą – Luvrą. Vieną lankomiausių muziejų pasaulyje. Į vidų nėjome, nes pirmos dienos planuose to nebuvo. Sutemo, o mes pajudėjome link paskutinio objekto, kurį norėjome pamatyti pirmąją dieną. Tai buvo Noterdamo katedra. Pasigėrėjome jos vaizdu, pavaikščiojome po gatves ieškodami parduotuvės, nusipirkę vyno lėkėm į metro ir jau buvome namie pas Olivier’į, žmogų, kuris priėmė mus nakvoti pirmą naktį.

Olivieriui 30 metų. Jis mėgsta muzikuoti, rengia renginius ir t.t. Tikrai linksmas vyrukas, kuris sugeba net 55 kalbomis pasakyti „Į sveikatą“, žodį, kuris yra sakomas prieš išgeriant. Jis mokėjo ir lietuviškai, nes lankėsi Lietuvoje, taip pat mokėjo 5 žodžius, tarp, kurių aišku pusė buvo blogų. Taip pat išmokė ir mus pasakyti tą žodį prancūziškai – Santé. Jis mus priėmė į butą, kuriame dabar gyvena. Išgėrėm balto, labai skanaus vyno, pašnekėjome. Įteikėm dovanas iš Lietuvos – lietuviškų saldainių ir dūdelę iš Kaziuko mugės. Kadangi jis mėgo muzikuoti, ta dovana mums pasirodė tikrai tinkama. Tuomet su drauge nuėjome nusiprausti ir galiausiai – miegoti. Nors užmigome labai sunkiai, tačiau tai pavyko padaryti, – buvome nuvargę.

Pirmoji diena mūsų nuomone buvo tikrai palanki mums. Kelionė išvargino, tačiau oras buvo nuostabus, pamatėme pagrindinius ir populiariausius Paryžiaus pastatus, paragavome vyno, kuris buvo nuostabus, susipažinome su žmonėmis. Išaušo rytas o mes jau „bėgome“ į kitus įspūdžius, kurie mūsų laukė antrą dieną. O apie tai kitoje dalyje.

 

<<Skaityti antrąją rašinio dalį>>

 

elmonas.kelyje.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.