Lankytinos vietos Kretoje. Įdomios archeologinės vietovės

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Lankytinos vietos Kretoje

Kreta – žymi ne tik savo nuostabiais paplūdimiais, bet ir archeologinėm vietovėm, kurių saloje tikrai netrūksta. Kasinėjimų metu nustatyta, kad Kretoje gyventa jau 6000 m. pr. m. e. Tuometiniai žmonės gyveno urvuose, vertėsi žemdirbyste, gyvulių auginimu, naudojo darbo įrankius, padarytus iš kaulo ir akmens. Nemažai lobių saloje paliko Mino civilizacija, gyvavusi 2600-1100 m. pr. Kr. Buvo atrasta ir iki šių dienų išliko statinių iš antikinės Graikijos, Romėnų, Bizantijos-arabų, Venecijos ir turkų valdymo laikotarpių.

Pateikiame, jums vos keletą iš kelių dešimčių archeologinių vietovių Kretoje, kurias tikrai verta aplankyti.

Phaistos archeologinė vietovė/Minoan Palace of Phaistos

Archeologinė bronzos amžiaus vietovė, esanti pietinėje Kretos dalyje, maždaug 55 km į pietus nuo Herakliono. Tai viena svarbiausių tokio pobūdžio vietovių saloje, kurią kiekvienais metais aplanko tūkstančiai turistų. Pirmieji gyventojai šioje vietoje apsigyveno maždaug 4000 m. pr. Kr.

Mino civilizacijos rūmų kompleksas, kurio griuvėsius galima pamatyti ir šiandien, statytas maždaug 2000 m. pr. Kr. Tai buvo regioninis prekybos centras, kurį 1700 pr. Kr. sunaikino stiprus žemės drebėjimas. Nors rūmai atstatyti iš karto, jie prarado savo administracinio centro statusą, o garbė atiteko kaimynystėje buvusiam miestui – Agia Triada. Po 1450 m. pr. Kr. vėl įvykusio žemės drebėjimo ir ugnikalnio išsiveržimo, miestas ne tik atsigavo, bet ir tapo kelis šimtmečius klestinčiu regiono centru.

Pirmieji kasinėjimo darbai atlikti 1900 metais, vėliau buvo tęsiami po Antrojo pasaulinio karo. Dauguma pastatų griuvėsių, kuriuos galima pamatyti šiandien, yra iš bronzos amžiaus.

Gortys archeologinė vietovė/Gortys (Gortyn/Gortyna)

Gortys (Gortyn, Gortyna) – viena iš svarbiausių ir didžiausių archeologinių vietovių Kretoje, turinti nenutrūkstamą 6000 metų istoriją. Ji slypi pietinėje salos dalyje, derlingoje Mesara lygumoje. Pirmieji žmonės šioje vietoje įsikūrė naujojo akmens amžiaus pabaigoje, maždaug 5 tūkstantmetyje pr. Kr.

Gortys – tarp 1600 – 1100 m. pr. Kr. buvo klestintis minojiečių miestas, vėliau – romėnų sostinė.

Ši teritorija – viena iš pirmųjų sričių Kretoje, kuri patraukė mokslininkų ir archeologų dėmesį. Dauguma šioje archeologinėje vietovėje rastų vertingų radinių eksponuojami Herakliono archeologijos muziejuje.

Knoso rūmai/Knossos Minoan Palace

Manoma, kad pirmoji gyvenvietė šioje teritorijoje įsikūrė 7000 m. pr. Kr., neolito laikotarpiu.

Knoso rūmų statybos darbai buvo pradėti prieš 4000 metų. Jų statyba paskatino gyvenvietės ekonominę, socialinę ir politinę raidą. Rūmai išsidėstę 16 tūkst. kv. m. plote, yra pritaikyti prie reljefo, netaisyklingo suplanavimo. Nuo kitų statinių išsiskiria dydžiu, pažangiais statybos metodais bei statybos medžiagomis.

Pirmą kartą rūmai sunaikinti 1700 m. pr. Kr., manoma, žemės drebėjimo. Vėliau atstatyti, tačiau apie 1500 m. pr. Kr. statinys prarytas ugnies.

Garsieji Knoso rūmai yra 5 km į pietryčius nuo Herakliono, slėnyje, netoli upės Kairatos.

Malia rūmai/Malia palace

Minojiečių rūmai yra maždaug 37 km į rytus nuo Herakliono ir apie 25 km į vakarus nuo Agios Nikolaos, šiaurinėje Kretos dalyje. Tai treti pagal dydį, po Knoso ir Phaistos, rūmai, kurių teritorija užima net 7500 kv. m. plotą. Ši vietovė, esanti prie jūros, parodo, kokia buvo gyventojams svarbi lokacija kultūrinio vystymosi aspektu.

Rūmai pirmą kartą pastatyti maždaug 1900 m. pr. Kr., tačiau 1700 m. pr. Kr. sugriauti, o po pusšimčio metų toje pačioje vietoje, tokiu pat išdėstymu vėl atstatyti. Galiausiai rūmai sunaikinti maždaug 1450 m. pr. Kr. ir neatstatyti.

Itanos archeologinė vietovė/Itanos

Itanos – buvo vienas ekonomiškai stipriausių miestų Kretoje, ypač helenistiniu bei graikų-romėnų laikotarpiu. Miestas pavadintas įkūrėjo, atvykusio iš Finikijos, vardu. Jis klestėjo dėl stiklo prekybos, žvejybos ir prekybos violetiniais ir raudonais dažais, išgautais iš kriauklių.

Itanos miesto stabilumas atsispindėjo iš marmuro statytuose pastatuose, šventyklose, skirtose Dzeusui, Atėnei ir Tichei bei monetose, kuriose buvo iškaldintas jų gynėjos Atėnės atvaizdas.

Miestas sunkius laikus išgyveno po 795 metais įvykusio žemės drebėjimo, galiausiai buvo sugriautas IX amžiuje arabų išpuolių metu ir neatsigavo iki pat XV amžiaus.

Lankytojai vaikščiodami po archeologinę vietovę gali pamatyti miesto griuvėsius, tarp jų vakarinio akropolio dalyje esantį išlikusį didelį bokštą, pastatytą iš juodojo akmens. Taip pat rytinėje tvirtovės dalyje esančią didelę krikščionių bažnyčią, kalno papėdėje tūnančias dvi ankstyvojo krikščionybės laikotarpio bažnyčias, bei kapines, kurios buvo įkurtos už miesto teritorijos ribų.

Zakros archeologinė vietovė/Zakros palace

Ši archeologinė vietovė yra rytinėje Kretos pakrantėje, Zakros regione. Tai vieni iš vėliausiai atkastų Mino civilizacijos miesto griuvėsių. Manoma, kad Zakros buvo vienas iš pagrindinių minojiečių administracinių centrų.

Mieste dominamo Zakros rūmai, pastatyti 1900 m. pr. Kr., vėliau atstatyti 1600 m. pr. Kr. ir galiausiai apie 1450 m. pr. Kr. galutinai sunaikinti, kaip ir kiti pagrindiniai Mino civilizacijos miestai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.