2012-01-25    Kosas

Pirmoji mano kelionė – Koso sala

Vasara – atostogų metas! Laikas keliauti, pramogauti, ilsėtis prie jūros… Taigi ir aš užsinorėjau pakeliauti. Kadangi dar nei karto nesu atostogavęs užsienyje ir niekada neskridęs lėktuvu, paprašiau draugo suorganizuoti kelionę. Nesuklydau prašydamas pagalbos. Vos po kelių dienų rado labai viliojantį pasiūlymą. Graikija, Koso sala – lėktuvo bilietai į abi puses, vienam žmogui tik 300 Lt! Esu nepatyręs keliautojas, tačiau tai netrukdė suvokti, jog bilietų kaina tikrai nedidelė. Kaip ir draugas patvirtino, geresnių kainų ir nereikia tikėtis, juk vasara ir dar tokia kryptis! Todėl nedvejodamas įsigijau du bilietus – sau ir draugei. Netrukus užsisakėme ir nakvynę – Mare Blue Apartments.

Aš taip norėjau atostogų ir, pagaliau, lėktuvo bilietai beveik rankose. Už šiek tiek daugiau negu mėnesio pliuškensiuosi šiltoje jūroje. Nors iki kelionės liko geras mėnesis, aš žinojau, kad atostogos bus nuostabios. Ypač dėl to, kad buvo tikrai darbinga vasara…negana to, kad reikėjo sėdėti viršvalandžius darbe, laukė remontas namuose…

Ankstus pirmadienio rytas, prabudę, išgėrę kavos, patikrinę mantą, keliavome į Karmėlavos oro uostą. Praėjom visas reikalingas procedūras, sėdome į lėktuvą ir pakilom.

Pirmas mano skrydis praėjo sklandžiai. Nors draugei nusibodo skrydis, tačiau jis man pralėkė pakankamai greitai.

Nusileidus lėktuvui, sėdome į lietuvių pilną autobusą ir važiavome į Koso miestą. Pirmas įspūdis nebuvo labai geras – vieni kaimai, palmės, kurios ne tokios ir gražios, šioks toks bardakas.

Po maždaug 40 min. kelionės išlipome Koso miesto centre. Nors rankoe laikiau žemėlapį, bet truputėlį buvo sunku susigaudyti. Šiek tiek pasisukinėję, sulaukėme pagalbos iš vietinės graikės, kurios patarimai padėjo nueiti pirmus šimtą metrų. O vėliau…jau susiorientavome kur esame ir plieskiant saulei bei kaitinant 30 laipsnių šilumėlei, su savo lengvomis, standartus atitinkančiomis 6 kg kuprinėmis, 1,5 val. „slinkome“ link viešbučio.

Viešbutį radome nesunkiai. Trijų aukštų namas, su palmėm sode, o už kelių šimtų metrų ir jūra. Nors apartamentų šeimininkės neradome, tačiau mus pasitiko kambarių tvarkytoja, kuri davė raktelį ir įleido į kambarį. Kambarys buvo su dušu, trim lovom, šaldytuvu, televizioriumi, virtuvėje buvo visi stalo įrankiai, kavos virimo aparatas, virdulys, kondicionierius. Atidarius balkono duris matėsi jūra, kitos salos kalnai ir….karvutė gretimame sklype. Už 5 paras sumokėjome 150 eurų. Para maždaug 100 Lt dviem asmenim.

Pirmasis lankytinas objektas, jeigu taip jį galima pavadinti, – jūra. Ėjom per pievas, takais, takeliais, bet priėjome, tačiau krantas nebuvo švarus – akmenys, pagaliai, žolės. Todėl teko paeiti toliau. Čia viskas buvo idealu. Pliuškenomės geras pora valandų! Po to keliavome į miesto centrą, kurį pasiekime apie 5 valandą vakaro. Pabuvoję centre, judėjom link namų. Grįžom pavargę ir išsekinti saulės.

Atsidarę vyno, susipjaustę sūrio, atsisėdome balkone. Jūra, šiltas vėjas, saulė besileidžianti už kalnų, gaivus vynas….tikra romantika su mylimu žmogumi!

Antrą atostogų dieną taip pat neturėjome susidarę plano, tačiau sėdome į autobusą, kuris mus nuvežė į Koso miesto centrą. O jame, turėdami rankose žemėlapį, ieškojome lankytinų vietų. Pirmiausia aplankėme senovišką pirtį – muziejų, apžiūrime jos griuvėsius iš išorės… Bevaikščiodami atradome Hipokrato pasodintą medį, kuriam daugiau negu 500 metų. Apėjome uostą ir kitas kelias lankytinas vietas.

Eidami link namų pėsčiomis, kadangi nesulaukėme autobuso, radome dviračių nuomos punktą. Už tris paras sumėjome po 7,5 euro. Užlipę ant dviračių riedėjome link apartamentų. Juose užvalgėm ir vakare vėl mynėm dviračiais.

Trečią ir kitas dienas jau suplanavome. Iš pradžių su dviračiais važiavome iki Apolono šventyklos, vėliau iki Zia kaimo. Važiuojame, sustojame, atsigeriame vandens, pailsime ir vėl važiuojame. Gal ir ne kokia mintis buvo imti dviračius, ypač kai vis reikia važiuoti į kalną… Tačiau neskubėdami, sustodami tai prie vieno, tai prie kito objekto, apkeliaujame vos ne visą salą. Smagu. Pravažiuojantys mums šypsojosi iki ausų ir rodė „liuks“ ženklą, turbūt tokių kaip mes – su dviračiais ne daug… na, bet sportas – sveikata.

Kai pirma kelionė – buvo viskas nuostabu. Atostogos buvo puikios! Žinoma, keliautojo patirties pritrūko, tačiau, kaip išmoksi jeigu nekeliausi? Penkios dienos prabėgo labai greitai. Tikiuosi, kad ir kitais metais pavyks kur nors ištrūkti iš Lietuvos.