Slovakijos Rojaus nacionalinis parkas – dieviška aplinka, nepaliesta civilizacijos gniaužtų

Sumažinti Padidinti Teksto dydis Spausdinti puslapį

Slovakijos Rojaus nacionalinis parkas Slovakija pasižymi natūralios gamtos grožiu, todėl turistus vilioja puikiai įrengtomis trasomis nacionaliniuose parkuose. Čia kiekvienas gali atrasti pagal poreikius ar pomėgius sau tinkančią trasą. Turbūt ne atsitiktinai ir vieno iš devynių Slovakijos nacionalinių parkų yra vadinamas Rojaus parku (svk. Národný park Slovenský raj). Rojus kiekvienam kelia asociacijų su nepaprastu grožiu, dieviška aplinka, nepaliesta civilizacijos gniaužtų. Būtent tokio ir tikimės lankydamiesi Slovakijos Rojaus nacionaliniame parke. Šis parkas įsikūręs Banska Bistricos, Prešovo ir Košicės kraštuose. Tai saugoma teritorija, esanti Vakarų Karpatuose, Slovakijos Rūdinių kalnų šiaurinėje dalyje. Pats parkas yra įkurtas dar visai neseniai, tik 1988 metais, o  nuo 2004 m. kai kurios parko teritorijos dalys  buvo įtrauktos į Europos Natura 2000 saugomų teritorijų tinklą.

Parko teritorija gana didelė, apima net  197,63 km² plotą. Tokiame didžiuliame plote yra daugybė gražių vietų, kurios buvo natūraliai sukurtos gamtos. Teritorijoje teka upės, kurių slėniai išsiskiria savo įspūdingu grožiu, netikėtais gamtiniais šedevrais. Tankūs eglynai ir gilūs tarpekliai ar šniokščiantys kriokliai nepalieka abejingų. Šioje teritorijoje yra net vienuolika nacionalinių draustinių. Dėl gausaus turitų antplūdžio įrengtos įvairaus sunkumo trasos, turistiniai pėsčiųjų takai, kurie apima apie 300km.  Kadangi trasos vingiuoja kalnuotomis vietovėmis, tenka kopti į stačius kalnus, ropštis uolomis šalia krioklių ar gilių tarpeklių, prireikė įrengti saugias keliavimo zonas. Trasose yra ir judančių tiltų (adrenalino mėgėjams) virš gilių tarpeklių, ir kopimo kopėčiomis į statų kalną, ir laiptų, kai kur prireikia ir grandinių… Tiesa, trasos sudėtingumą renkamės pagal savo galimybes, juk aukščio bijančiam žmogui tikrai nėra priimtinas kopimas į viršukalnę įsikibus į grandinę… Bet natūralios gamtos vaizdai, nuo viršukalnės atsiverianti panorama atperka visus kopimo sunkumus.

Slovakijos Rojaus nacionalinio parko vienas iš įspūdingiausių objektų yra Dobšinskos ledo urvas, kuris nuo 2000 metų yra įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą. Dobšinskos ledo urvas lankytojus stebina netikėtais įspūdingų formų ledo dariniais. Nors temperatūra urvo viduje pastoviai yra apie -4-0°C, tačiau lankytojų netrūksta. Tai vienas didžiausių urvų, nes driekiasi beveik pusantro kilometro ir yra laikomas didžiausiu Europoje apšviestu ledo urvu.  Taip pat labai žavingi yra tarpekliai. Turistai ypač vertina Vienuolyno tarpeklį, kuriame tebėra išlikę XIV amžiaus vienuolyno griuvėsiai. Legendos byloje, kad šiose kalnuotose vietovese įsikūrę vienuoliai priglausdavo ir paslępdavo nuo užpuolikų bėgančius vietinius gyventojus. Dėl unikalių gamtos vaizdų, įspūdingų kraštovaizdžių išskirtiniais tituluojami ir Zemjarskos, ir Sucha Bela tarpekliai.

Kaip buvo minėta, Slovakijos Rojaus nacionaliniame parke yra įrengta labai daug ir įvairių turistinių maršrutų. Galima pasirinkti pėsčiųjų trasas arba keliauti dviračiu. Viena iš lengviausių trasų yra Sucha Bela trasa, kuri pažymėta kaip žalioji trasa. Keliaudami šia trasa pirmyn ir atgal sugaišime apie 4-6 val., įveiksime apie 12 km. Iš pradžių keliaujama mišku iki kalnų upelio, palei kurį besitęsianti trasa yra pilna tiltukų ir laiptelių, poilsio aikštelių, kuomet verta apsižvalgyti ir pasigrožėti gamta. Kartais upelis išdžiūva, bet trasa nepraranda žavesio. Žinoma, yra ir kliūčių, priėjus stačią olą, tenka ant jos užsiropšti kopėčiomis – būtent šitoje vietoje reikia apsispręsti, ar pajėgsime koti į viršų, nes užlipus nors vienomis kopėčiomis kelio atgal nebebus. Užkopus ir apžvelgus iš viršaus atsiveriantį kraštovaizdį tenka grįžti miškinga teritorija, kurioje kol kas nėra jokių atrakcijų ar netikėtumų. Tiesiog eini ir grožiesi augmenija, kurios rūšių čia mokslininkai priskaičiuoja virš 900. Nemažai yra ir gyvūnų rūšių, tačiau dieną keliautojai retai juos sutinka savo kelyje. 

Kaip sudėtingesnė trasa yra įvardijama Trasa Prielom Hornadu, tai ilgiausias kanjonas (apie 12 km). Iš pradžių trasaneatrodo sudėtinga, bet priėjus šlaitą atsiveria ne tik įspūdingi vaizdai, bet ir sudėtingas kopimas: daugybė laiptelių, kopėčios, kabantys tiltai per upę, kopimas uolos šlaitu įsikibus į grandinę. Taigi,žygeivai bet kuria trasa turi galimybę gėrėtis nuostabia gamta, naturaliai susiformavusiais tarpekliais, uolų iškyšuliais, iš tolo girdimais šniokščiančiais kriokliais ir čiurlenančiais kalnų upeliais.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.